Kada kasdieniai įpročiai tampa žalingi: psichologas išskyrė 7 rizikingus elgesio modelius

Ne kiekvienas dažnai kartojamas veiksmas yra pavojingas, tačiau kai kurie kasdieniai įpročiai gali palaipsniui peraugti į priklausomybę. Tuomet nukenčia ne tik fizinė sveikata, bet ir emocinė savijauta, santykiai, darbas ar mokslai. Specialistai ragina atkreipti dėmesį į pirmuosius įspėjamuosius ženklus ir problemą spręsti dar prieš atsirandant rimtoms pasekmėms.

„Priklausomybė išsivysto, kai tam tikras elgesys ar medžiagos vartojimas keičia smegenų atlygio sistemą, sukelia stiprų potraukį ir kompulsinį elgesį. Dažnai tai, ką darome kasdien ir nelaikome pavojingu, gali tapti priklausomybe“, – aiškina Ola.

1. Socialiniai tinklai

Dažnas paskyrų tikrinimas suteikia trumpalaikį pasitenkinimą ir sukelia dopamino pliūpsnį. Ilgainiui toks elgesys gali išbalansuoti miego ritmą, mažinti savivertę, taip pat didinti nerimo ir depresijos riziką.

Problema gali būti tapusi rimta, jei žmogui sunku ilgesnį laiką atsitraukti nuo telefono, be jo kyla nerimas, o nuolatinis lyginimasis su kitais daro įtaką savijautai.

2. Pirkimas internetu

Impulsyvus apsipirkimas dažnai suteikia greitą pasitenkinimą, tačiau vėliau gali sukelti finansinių sunkumų ir emocinį diskomfortą. Pirkimas kartais tampa būdu kompensuoti stresą ar nuobodulį.

Siekiant suvaldyti tokį elgesį, rekomenduojama prieš perkant padaryti pertrauką, nusistatyti laukimo laiką, planuoti biudžetą ir ieškoti kitų būdų įtampai mažinti.

3. Kompiuteriniai žaidimai

Žaidimai gali suteikti kontrolės ir pasitenkinimo jausmą, kurio žmogus pasigenda realiame gyvenime. Tačiau ilgos valandos prie kompiuterio gali būti susijusios su socialine izoliacija, prastesniu miegu ir fizine sveikata, taip pat neigiamai veikti darbo ar mokymosi rezultatus.

Intensyvus žaidimas, trunkantis kelias dešimtis valandų per savaitę, laikomas raudona vėliava.

4. Persivalgymas

Patiriant emocinę įtampą, maistas neretai tampa raminančia priemone. Ypač dažnas saldžių ir riebių produktų vartojimas gali didinti nutukimo, širdies ir metabolinių ligų riziką. Be to, po persivalgymo gali stiprėti kaltės jausmas ir mažėti savivertė.

Padėti gali emocinio valgymo atpažinimas ir profesionali pagalba.

5. Alkoholis

Reguliarus alkoholio vartojimas gali išsivystyti į fiziologinę ir psichologinę priklausomybę. Dėl to kyla kepenų ir nervų sistemos pažeidimų rizika, taip pat gali atsirasti sunkumų santykiuose ir profesiniame gyvenime.

Laiku pastebėjus, kad vartojimo nebeįmanoma kontroliuoti, galima pradėti gydymą ir reabilitaciją.

6. Kofeinas

Kava daugeliui yra įprasta dienos dalis, tačiau priklausomybę nuo kofeino gali rodyti negalėjimas pradėti dienos be jo. Nutraukus vartojimą gali pasireikšti galvos skausmas ir dirglumas.

Per didelis kofeino kiekis taip pat gali sukelti širdies plakimo sutrikimus, didinti kraujospūdį ir stiprinti nerimą.

7. Darboholizmas

Nuolatinis darbas viršvalandžius kartais pateisinamas atsidavimu karjerai, tačiau toks gyvenimo būdas gali baigtis perdegimu ir lėtiniu stresu. Ilgainiui galimos ir rimtos sveikatos problemos – nuo santykių praradimo iki fiziologinių ligų.

Kaip užkirsti kelią priklausomybei?

Prevencijai svarbu stebėti, kaip reguliariai atliekami veiksmai veikia savijautą ir kasdienį gyvenimą. Naudinga nustatyti aiškias ribas, ieškoti sveikesnių streso valdymo būdų ir prireikus kreiptis į specialistus.

Ankstyva pagalba dažnai sudaro geresnes sąlygas atsigauti ir išsaugoti kokybiškesnį gyvenimą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *