Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 000 naujų prostatos vėžio atvejų, o sergamumo rodikliai išlieka aukšti. Nacionalinio vėžio instituto duomenys ir rugsėjį minima Pasaulinės kovos su prostatos vėžiu diena primena, kad ankstyva diagnostika svarbi net tada, kai žmogus nejaučia jokių negalavimų.
Didžiausia rizika kyla vyresniame amžiuje
Prostatos, arba priešinės liaukos, vėžys – piktybinis navikas, susidarantis iš pakitusių ir greitai besidalijančių priešinės liaukos ląstelių. Tai dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, neretai nusinešanti vyresnio amžiaus pacientų gyvybes.
„Visgi, prostatos sveikata turėtų rūpintis visi vyrai – tiek jauni, tiek vyresni“, – pažymi šeimos gydytoja Dovilė Banaitytė.
Svarbiausiu rizikos veiksniu laikomas amžius – vyresniame amžiuje sergamumas didėja. Riziką taip pat gali didinti rūkymas, nutukimas ir paveldimumas. Jei prostatos vėžys buvo nustatytas artimam giminaičiui, reikalinga intensyvesnė sveikatos būklės priežiūra.
Požymiai gali būti panašūs į kitų prostatos ligų
Ilgą laiką prostatos vėžys gali nesukelti jokių simptomų. Kai ligos požymiai pasireiškia, jie neretai primena gerybinę prostatos hiperplaziją.
„Prostatos vėžys neturi specifinių simptomų, jie susiję su padidėjusia prostata, kuri nustatoma ir esant gerybinei prostatos hiperplazijai. Didėjant prostatai yra užspaudžiama šlaplė, taip sutrikdomas normalus šlapinimasis: stebimas šlapimo srovės susilpnėjimas, tampa sunku pradėti šlapintis, vargina dažnas šlapinimasis, nepilno pasišlapinimo jausmas, skausmas šlapinimosi metu ir dubens srityje“, – aiškina gydytoja.
Ligai progresuojant gali atsirasti kraujo šlapime ar spermoje, erekcijos sutrikimų, kristi svoris, varginti bendras silpnumas. Kaulų skausmai gali rodyti metastazes.
PSA rezultatus būtina vertinti atsižvelgiant į aplinkybes
Prostatos vėžio diagnostika dažniausiai pradedama nuo prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimo. Šį baltymą gamina ir sveikos, ir pakitusios prostatos ląstelės, todėl vien PSA rodiklis nėra specifiškas prostatos vėžiui.
„PSA padidėja sergant prostatitu (prostatos uždegimu), gerybine prostatos hiperplazija bei šlapimo takų uždegimu; taip pat po intensyvaus fizinio krūvio, važiavimo dviračiu, lytinių santykių. Jo augimas taip pat stebimas pacientui senstant, po šlapimo takų ir prostatos chirurginių procedūrų ir tyrimų, tarpvietės traumos“, – sako D. Banaitytė.
Todėl tyrimo atsakymą gydytojas vertina kartu su paciento ligos istorija ir kitomis aplinkybėmis. Prieš atliekant PSA tyrimą rekomenduojama vengti uždegimų, intensyvaus fizinio krūvio ir lytinio aktyvumo, kad gauti rezultatai būtų kuo tikslesni.
Kas gali nemokamai pasitikrinti?
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006 metų. Joje nemokamai gali dalyvauti:
- 50–69 metų, įskaitant 50 ir 69 metų, vyrai;
- nuo 45 metų vyrai, kurių tėvui arba broliui buvo nustatytas prostatos vėžys.
„Kito PSA tyrimo atlikimo data yra parenkama atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus bei paciento amžių“, – primena gydytoja.
Nors nemokamas patikrinimas priklauso daliai vyresnio amžiaus vyrų, ne visi jie pasinaudoja galimybe profilaktiškai atlikti PSA tyrimą. Tam įtakos gali turėti baimė, nepasitikėjimas, informacijos trūkumas ar praktinės kliūtys. Gydytoja ragina kreiptis į šeimos gydytoją – jis paaiškins tolesnius veiksmus ir prireikus nukreips tyrimui.
Reikšminga ir kasdienė gyvensena
Prostatos sveikatai svarbūs ne tik tyrimai. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo vengimas ir laiku gydomos lytiškai plintančios infekcijos prisideda prie mažesnės rizikos bei geresnės gyvenimo kokybės.
„Į savo šeimos gydytoją verta kreiptis ne tik pastebėjus pirmuosius ligos simptomus. Geriausia apsilankyti ir profilaktiškai, neatsižvelgiant į tai, ar pagal amžių patenkate į prevencinę programą“, – pabrėžia D. Banaitytė.
Anot jos, reguliarus sveikatos būklės ir nusiskundimų įvertinimas, fizinis ištyrimas bei PSA tyrimas padeda anksti nustatyti prostatos vėžį ar kitas prostatos ligas, parinkti tinkamą gydymą ir išsaugoti gyvenimo kokybę.