Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti ne tik išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir pagerinti savijautą jomis sergant. Apie tai, kada sportuoti saugu, kokį krūvį rinktis ir kodėl svarbu nenutraukti vaistų vartojimo, pasakoja Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.
Judėjimas svarbus sergant įvairiomis ligomis
Prof. P. Šerpytis pabrėžia, kad fizinis aktyvumas gali būti naudingas tiek ligų prevencijai, tiek kovojant su jau esamais sveikatos sutrikimais.
„Nėra nė vienos ligos, kuria sergant fizinis aktyvumas galėtų būti žalingas žmogaus sveikatai. Priešingai – judėjimas yra gyvenimo esmė, jis padeda kovoti su visomis ligomis ir jų išvengti.“
Remiantis 2020 m. Europos kardiologų draugijos gairėmis, parengtomis atsižvelgiant į mokslinių tyrimų duomenis ir specialistų sutarimą, fizinis aktyvumas rekomenduojamas sergant bet kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis dėlto konkreti veiklos rūšis bei krūvis priklauso nuo žmogaus būklės ir negalavimų.
Fizinio aktyvumo nauda organizmui
Anot profesoriaus, sportas gerina emocinę savijautą, stiprina imuninę sistemą, mažina stresą ir arterinį kraujo spaudimą. Reguliari veikla taip pat mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei vėžinėmis ligomis.
„Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kaulų ir raumenų pajėgumą, lankstumą, užkerta kelią cukriniam diabetui atsirasti, didina gerojo cholesterolio kiekį ir neleidžia priaugti svorio, nes padeda reguliuoti kūno masės indeksą. Fizinis aktyvumas reabilitacijos programose, skiriamas po kardiovaskulinių įvykių, mažina pakartotinių įvykių atsiradimo riziką. Be to, fizinė veikla padeda kovoti ir su depresijos simptomais – tai ypač aktualu infarktu persirgusiems žmonėms, nes net 20 proc. jų jaučia suprastėjusią psichikos sveikatos būklę.
Judėjimas ypač reikšmingas vyresniems žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Reguliari veikla mažina demencijos ir negalios riziką bei gerina bendrą gyvenimo kokybę, teigia prof. P. Šerpytis.
Fizinį aktyvumą, pasak profesoriaus, svarbu skatinti ir mokyklose.
Sportas vaikystėje bei paauglystėje siejamas su geresne sveikata suaugus ir gali padėti išvengti ankstyvų kardiovaskulinių ligų.
Prieš pradedant sportuoti būtina įvertinti sveikatą
Sveikiems žmonėms rekomenduojama fizinei veiklai skirti bent 150 minučių per savaitę. Vidutiniu fiziniu aktyvumu laikomas toks krūvis, kai per savaitę sudeginama iki 2 000 kilokalorijų.
Tačiau žmonės, turintys sveikatos sutrikimų, prieš pradėdami aktyviau sportuoti turėtų pasitarti su specialistu.
„Jeigu žmogus nori pradėti sportuoti, tačiau jo kraujagyslės yra susiaurėjusios ar jis serga išemine širdies liga, pirmiausia reikia pagydyti šiuos negalavimus, pakoreguoti spaudimą ir tik tada imtis sporto. Intensyvi fizinė veikla šiuo atveju netinka, pakaks ir 75 min. per savaitę. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis netinka intensyvus sportas, toks kaip krepšinis, futbolas, jėgos treniruotės ir sunkumų kilnojimas, nebent pacientas visiškai išgydytas, nebejaučia jokių su liga susijusių simptomų.
Vidutinio intensyvumo veikla, tokia kaip plaukimas, ėjimas ar važiavimas dviračiu, tinka geriau, o vyresniems žmonėms gali būti tinkamas ir golfas. Net sergant širdies nepakankamumu galima atlikti specialius fizinius pratimus. Profesorius teigia, kad fizinis aktyvumas gerina visų širdies ligų atsaką į simpatinės nervų sistemos, atsakingos už organizmo apsaugą streso metu, stimuliaciją – sportas veikia kaip vaistas.
Pulsą rekomenduojama stebėti ir ramybės metu
Sportuojant ir ilsintis profesorius pataria naudoti išmaniuosius laikrodžius, kurie gali parodyti, ar širdies ritmas nėra sutrikęs.
„Jeigu jūsų širdies ritmas esant ramybės būsenai yra daugiau nei 90 kartų per minutę – kažkas negerai. Jeigu žmogus gerai pailsėjęs, jo širdies ritmas turėtų būti iki 90 kartų per minutę, o sportuojant jis būna dažnesnis nei 100-as kartų per minutę.
Sportuojant maksimalus pulsas pagal amžių gali būti apskaičiuojamas taip: vyrams iš 220 atimamas amžius metais, moterims – iš 200 atimamas amžius metais. Vis dėlto fizinio krūvio metu nereikėtų siekti maksimalaus pulso. Atsižvelgiant į sveikatos būklę ir ligas, pulsą reikėtų palaikyti ne didesnį nei 50–80 proc. maksimalaus pulso.
Norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką arba pagerinti savijautą jomis sergant, fizinis aktyvumas turi būti reguliarus ir trukti ne trumpiau nei 30 minučių per dieną, sako prof. P. Šerpytis.
Geresnė savijauta nereiškia, kad vaistų nebereikia
Gydytojas taip pat ragina širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones savarankiškai nenutraukti gydymo, net jeigu pradėję sportuoti jie pasijunta geriau.
„Noriu priminti visiems, kad vaistų vartojimo nutraukti negalima. Jeigu norima tai daryti, būtina konsultuotis su gydytoju ir atrasti tinkamą sprendimą. Jeigu žmogui yra aukštas cholesterolis ir vartoja jį mažinančius vaistus – statinus, šie netrukdo fizinei veiklai, nes turi atskiras funkcijas.
Kraują skystinančius preparatus vartojantiems žmonėms suintensyvėjus fizinei veiklai ant kūno gali atsirasti mėlynių. Todėl reikėtų vengti kontaktinio sporto ir veiklos, susijusios su kritimais. Kilus klausimų, būtina pasitarti su gydytoju, pabrėžia prof. P. Šerpytis.
Pradėti judėti galima bet kuriame amžiuje
Profesorius įsitikinęs, kad sportuoti pradėti niekada nevėlu, tačiau tai daryti reikia sąmoningai ir atsižvelgiant į silpnąsias organizmo vietas.
„Tačiau prieš tai reikia atsižvelgti į savo organizmo silpnąsias vietas ir viską daryti sąmoningai. Jeigu nejudame, izoliuojame save nuo pasaulio. Pandemija daugelį žmonių paskatino mažiau judėti, kai kurie tuo laikotarpiu įgijo ir žalingų įpročių, tačiau judėti būtina visiems“, – tikina prof. P. Šerpytis.