Kalifornijos universiteto San Fransiske mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad iš kelių galimų širdies ritmo sutrikimų provokatorių ryškiausias ir nuosekliausias ryšys nustatytas su alkoholio vartojimu. Ši išvada ypač aktuali žmonėms, turintiems polinkį į prieširdžių virpėjimą ar kitus širdies ritmą veikiančius sutrikimus.
Kaip buvo atliekamas tyrimas?
Studijoje dalyvavo 450 suaugusiųjų. Jie širdies veiklą stebėjo nešiojamu elektrokardiogramos (EKG) prietaisu ir specialia programėle, kurioje žymėjo galimus ritmo sutrikimų trigerius.
Dalyviai fiksavo alkoholio bei kofeino vartojimą, miego kokybę ir padėtį, fizinį aktyvumą, mitybą bei šaltų gėrimų vartojimą. Toks duomenų rinkimas leido palyginti skirtingų veiksnių poveikį ir įvertinti, kurie iš jų nuosekliausiai siejasi su aritmijos epizodais.
Alkoholis išsiskyrė iš kitų veiksnių
Mokslininkai nustatė, kad alkoholis buvo vienintelis veiksnys, nuosekliai susijęs su didesniu aritmijos epizodų skaičiumi. Kai kuriems žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, provokuojantis gali būti net saikingas alkoholio kiekis.
Galimas alkoholio poveikis siejamas su jo įtaka širdies audinio elektrinei veiklai, autonominės nervų sistemos svyravimais, elektrolitų pusiausvyros pokyčiais ir uždegiminiais procesais. Šie mechanizmai gali didinti prieširdžių virpėjimo tikimybę ir apsunkinti ligos eigą.
„Nors kofeinas dažnai laikomas potencialiu širdies ritmo sutrikimų sukėlėju, mes neradome įrodymų apie jo trumpalaikį poveikį. Alkoholis rodo atspariausią ir ryškiausią priklausomybę su prieširdžių virpėjimu“, – pabrėžia profesorius G. Marcus.
Kaip mažinti riziką?
Aritmijoms linkusiems žmonėms patariama įvertinti alkoholio vartojimo įpročius, kontroliuoti jo kiekį ir vengti girtavimo priepuolių. Taip pat svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir rūpintis bendra sveikatos būkle:
- reguliariai užsiimti fizine veikla;
- laikytis sveikos mitybos principų;
- gerinti miego kokybę;
- kontroliuoti kūno svorį ir arterinį kraujospūdį;
- gydyti miego apnėją, jei ji nustatyta.
Širdies ritmą ypač verta stebėti žmonėms, kurie alkoholį vartoja reguliariai arba jau yra patyrę prieširdžių virpėjimo epizodą. Nešiojamieji EKG įrenginiai ir programėlės gali padėti užfiksuoti sutrikimo epizodus bei pateikti gydytojui daugiau informacijos.
Jeigu permušimai trunka ilgai arba kartu pasireiškia krūtinės skausmas, alpimas ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tyrimo rezultatai rodo, kad alkoholio poveikį širdies ritmui verta vertinti kaip reikšmingą rizikos veiksnį, o sąmoningas vartojimas ir medicininė stebėsena gali padėti sumažinti komplikacijų tikimybę.