Pirties karštis daugeliui asocijuojasi su poilsiu ir geresne savijauta. Jis gali atpalaiduoti raumenis, tačiau kartu skatina intensyvų prakaitavimą, apsunkina kraujotakos sistemos darbą ir keičia skysčių pusiausvyrą organizme. Todėl prieš einant į pirtį svarbu įvertinti ne tik savijautą, bet ir turimas ligas bei vartojamus vaistus.
Kada pirties geriau atsisakyti?
„Prastai besijaučiantiems ar tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms pirtis gali būti netinkama, tad geriausia jos atsisakyti. Norint, kad pirties ritualai ne pakenktų, o pagerintų savijautą, būtina įvertinti individualią organizmo būklę ir nepamiršti laikytis saiko“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Per aukšta temperatūra ir dėl prakaitavimo netenkami skysčiai gali sukelti galvos svaigimą, smarkų kraujospūdžio kritimą ar net sąmonės netekimą. Didesnė rizika kyla sergant krūtinės angina, širdies nepakankamumu ar turint širdies ritmo sutrikimų, nes karštis išplečia kraujagysles ir priverčia širdį dirbti intensyviau.
Atsargumo taip pat reikia sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis, po operacijų ar esant odos pažeidimams. Į pirtį negalima eiti iškart po intensyvaus fizinio krūvio ar pavartojus alkoholio – tai gali paskatinti staigų kraujospūdžio kritimą ir pavojingas būkles.
Vaistai, su kuriais reikėtų būti atsargiems
„Atsargiai į pirtį reikėtų eiti ir tiems, kurie vartoja širdies ritmą veikiančius vaistus, tokius kaip beta adrenoblokatoriai ar antiaritminiai preparatai, nes šiluma gali pakeisti jų veikimą. Taip pat rekomenduojama vengti pirties vartojant kai kuriuos psichotropinius vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus ar raminamuosius, nes jie gali paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą“, – nurodo ji.
Kraujospūdį mažinantys ir diuretiniai vaistai gali padidinti dehidratacijos bei apalpimo tikimybę. Tuo metu kai kurie antibiotikai ir priešgrybeliniai preparatai gali sustiprinti odos jautrumą karščiui.
Sausa sauna ar drėgna garinė pirtis?
Pirties rūšį taip pat verta rinktis atsižvelgiant į sveikatos būklę ir tai, kaip organizmas toleruoja karštį.
„Saunoje oras labai karštas (iki 90–100 °C), bet sausas – kūnas greitai įkaista, stipriau plaka širdis, gausiai prakaituojama, todėl gerėja kraujotaka ir šalinami toksinai. Vis dėlto toks karštis netinkamas sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar kvėpavimo sutrikimų. Garinėje pirtyje temperatūra žemesnė (apie 40–50 °C), tačiau drėgmė didelė, tad ji labiau tinka žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų ar jautrumą karščiui“, – paaiškina vaistininkė.
Kaip atpažinti pavojingą perkaitimą?
Pirmieji negalavimo požymiai gali būti galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, padažnėjęs ar nereguliarus širdies plakimas. „Pavojingi simptomai yra ir regos sutrikimai, ausų spengimas, raumenų drebulys, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar staigus kraujospūdžio kritimas, kai žmogus ima jausti, kad tuoj nualps“, – perspėja E. Šeibokaitė.
Jeigu žmogus pirtyje praranda sąmonę, jį reikia nedelsiant išvesti į vėsesnį orą ir paguldyti. Sustojus kvėpavimui ar širdies veiklai, būtina pradėti gaivinimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Saugesnio apsilankymo patarimai
- Prieš pirtį nevartokite alkoholio.
- Gerkite vėsų, bet ne ledinį, vandenį mažais gurkšneliais.
- Trumpinkite buvimo karštyje laiką.
- Po seanso leiskite kūnui atvėsti palaipsniui.
Jei kyla abejonių dėl sveikatos būklės ar galimos vaistų sąveikos, prieš lankantis pirtyje verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.