Medžiagų apykaita, arba metabolizmas, yra procesas, kai organizmas maistą paverčia energija. Ji svarbi ne tik svorio pokyčiams, bet ir tam, kaip kūnas apdoroja riebalus, baltymus bei angliavandenius. Kalorijos eikvojamos net ilsintis, todėl metabolizmą galima vadinti savotišku vidiniu organizmo varikliu.
Svorį lemia ne vien genetika
Genetiniai veiksniai turi įtakos medžiagų apykaitai, tačiau jie nėra vienintelis paaiškinimas, kodėl keičiasi kūno svoris. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė atkreipia dėmesį, kad reikšmės turi mityba, fizinio aktyvumo stoka ir amžius.
„Vis dėlto svorio kontrolė priklauso ne vien nuo genetikos – ją lemia ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, mityba, per mažas fizinis aktyvumas, amžius taip pat daro įtaką medžiagų apykaitai.
Tačiau daugeliui žmonių būtent suvartojamų kalorijų kiekis labiausiai veikia svorio pokyčius ir riebalų kaupimąsi organizme“, – sako E. Marciuškienė. Taigi kai kurių žmonių organizmas gali natūraliai sudeginti daugiau kalorijų, tačiau daugumai itin svarbus išlieka suvartojamos ir išeikvojamos energijos balansas.
Kada verta atlikti lipidų tyrimus?
Lipidų apykaita apima riebalų perdirbimą ir pernešimą organizme. Padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų kiekis kraujyje rodo lipidų sutrikimus, kurie ilgainiui gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Įprastai vertinami bendras cholesterolis, mažo tankio lipoproteinai (MTL, arba „blogasis“ cholesterolis), didelio tankio lipoproteinai (DTL, arba „gerasis“ cholesterolis) ir trigliceridai – tai vadinama lipidograma.
„Lipidų kiekį svarbu tikrinti ir žmonėms, sergantiems ligomis, kurios veikia hormonų pusiausvyrą – pavyzdžiui, diabetu, hipotiroze ar policistinių kiaušidžių sindromu.
Šios būklės gali sutrikdyti riebalų apykaitą. Tinkamai prižiūrint šias ligas – vartojant vaistus, sveikai maitinantis, sportuojant ir keičiant gyvenimo būdą – galima sumažinti padidėjusius lipidų rodiklius“, – teigia E. Marciuškienė.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomai ištirti ApoB ir ApoA1.
Taip pat gali būti atliekamas Lp(a) tyrimas – šis rodiklis dažniausiai yra paveldimas.
Simptomai gali pasirodyti tik vėliau
Lipidų apykaitos sutrikimai ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų požymių. Vėliau gali atsirasti krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimas ar gelsvos sankaupos po oda – ksantomos, ypač aplink akis.
Pastebėjus tokius simptomus svarbu kreiptis į gydytoją. Laiku nustatyti sutrikimai gali padėti sumažinti sunkių komplikacijų, tarp jų širdies infarkto ir insulto, riziką.
Kasdieniai būdai palaikyti medžiagų apykaitą
Gyvenimo būdas gali reikšmingai prisidėti prie medžiagų apykaitos gerinimo. E. Marciuškienė siūlo vadovautis paprasta 3–3–3 taisykle: „Viena paprasta gairė – 3–3–3 taisyklė: trys subalansuoti valgiai per dieną, trys treniruotės per savaitę ir trys litrai vandens kasdien. Toks režimas padeda palaikyti aktyvią medžiagų apykaitą“, – pataria E. Marciuškienė.
- Baltymai kiekvieno valgymo metu gali skatinti termogenezę.
- Jėgos pratimai padeda didinti raumenų masę, o raumenys ramybės metu sudegina daugiau kalorijų.
- Svarbu pakankamai miegoti ir reguliariai judėti.
- Ilgai sėdint verta daryti trumpas pertraukas.
- Dėl reikalingų tyrimų ar gydymo tikslinga pasitarti su gydytoju.
Žalioji ir ulongo arbata, aštrus maistas bei kofeinas gali šiek tiek paskatinti riebalų skaidymą, tačiau šie produktai nėra stebuklingas sprendimas. Didžiausią reikšmę turi nuoseklūs ir sveiki įpročiai.
Nors genetika daro įtaką metabolizmui, jo būklei svarbūs ir mityba, fizinis aktyvumas bei laiku atliekami tyrimai. Reguliarus cholesterolio tikrinimas ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti palaikyti medžiagų apykaitą bei mažinti širdies ligų riziką.