Aukštas „gerojo“ cholesterolio kiekis ne visada reiškia mažesnę riziką: ką tai keičia avokadų mėgėjams

Avokadai dažnai laikomi sveikos mitybos dalimi, nes juose yra mononesočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų, vitaminų K ir B5. Šis produktas, kaip ir riešutai bei kai kurios žuvys, siejamas su didesne didelio tankio lipoproteinų, arba HDL, koncentracija kraujyje. HDL įprastai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, tačiau nauji moksliniai duomenys rodo, kad didesnis jo kiekis ne visais atvejais reiškia mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Retos genetinės mutacijos reikšmė

Kembridžo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad tam tikromis aplinkybėmis aukštas HDL kiekis gali būti susijęs su didesne širdies ligų tikimybe. Tyrėjai nustatė retą genetinę mutaciją, pasireiškiančią maždaug vienam iš 1700 žmonių. Ji trukdo organizmui tinkamai apdoroti didelio tankio lipoproteinus.

Dėl šio sutrikimo HDL gali kauptis organizme, tačiau nebeatlikti įprastos apsauginės funkcijos. Tokiais atvejais padidėjęs jo kiekis gali būti siejamas su didesniu širdies ir kraujagyslių ligų pavojumi. Tyrėjų vertinimu, kai kuriems žmonėms rizika gali padidėti net iki 80 procentų.

Ne vien skaičius lemia cholesterolio poveikį

LDL dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes jo perteklius gali kauptis arterijų sienelėse ir skatinti aterosklerozę. Tuo metu HDL paprastai padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių, todėl laikomas apsauginiu.

Vis dėlto cholesterolio poveikį lemia ne tik jo kiekis kraujyje. Svarbios ir lipoproteinų dalelių funkcijos bei genetinės organizmo savybės. Tyrimo rezultatai primena, kad ne kiekvienas aukštas HDL rodiklis automatiškai reiškia geresnę sveikatą.

Ar reikėtų atsisakyti avokadų?

Šie duomenys nereiškia, kad visi žmonės turėtų nustoti valgyti avokadus. Daugeliui jie išlieka vertingu ir subalansuotą mitybą papildančiu produktu, kuriame gausu naudingų maistinių medžiagų.

Tyrimas veikiau atkreipia dėmesį į individualių rekomendacijų svarbą. Tai, kas vienam žmogui gali būti naudinga, kitam dėl genetinių ar metabolinių ypatybių gali turėti kitokį poveikį.

Ką verta daryti?

  • Reguliariai tikrintis lipidų profilį.
  • Gautus rezultatus aptarti su gydytoju.
  • Jei rodikliai kelia nerimą, apsvarstyti genetinio tyrimo galimybę.
  • Pasitarti su mitybos specialistu dėl individualius sveikatos poreikius atitinkančio raciono.

Mokslininkai taip pat ieško vaistų ir kitų terapinių sprendimų, kurie padėtų pagerinti didelio tankio lipoproteinų apdorojimą ir sumažintų galimą riziką žmonėms, kuriuos paveikia genetinės anomalijos.

Taigi avokadas daugeliui žmonių išlieka vertingas maisto produktas. Tačiau nauji tyrimo duomenys rodo, kad sveikatos vertinimas neturėtų remtis vienu rodikliu ar universalia rekomendacija – svarbu atsižvelgti į individualias organizmo savybes.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *