Niežtinti oda ne visada reiškia tik sausumą ar netinkamą kosmetiką. Jei nemalonus pojūtis ilgai nepraeina, apima didelę kūno dalį ar pasireiškia kartu su kitais negalavimais, verta įvertinti ne tik odos būklę, bet ir bendrą sveikatą. Apie tai byloja atvejis, kai jauno vyro stiprus niežulys buvo susijęs su labai padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, o vėliau jam diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas.
Odos simptomas atskleidė kitą sveikatos problemą
Vaistininkė Evelina Šeibokaitė prisimena, kad vyrui patarė nedelsti ir kreiptis į gydytoją dėl tyrimų.
„Tai pasirodė svarbus signalas, todėl vyrui patariau kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Po kelių dienų jis sugrįžo padėkoti – paaiškėjo, kad niežulys buvo susijęs su stipriai padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, vėliau jam diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas. Vyras prisipažino, kad iki tol nebūtų pagalvojęs, jog odos niežulys gali būti susijęs ne su oda, o su viso organizmo sveikata“, – pasakoja vaistininkė.
Sunerimti reikėtų, jei niežulys:
- trikdo miegą;
- apima dideles kūno dalis;
- tęsiasi kelias savaites;
- pasireiškia kartu su bendru silpnumu, didesniu troškuliu, svorio kritimu ar dažnu šlapinimusi.
Toks simptomų derinys gali būti susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais, įskaitant diabetą.
Kada niežulį galima sieti su odos sausumu?
Pasak vaistininkės, dažnai niežėjimo priežastys būna gerokai paprastesnės. Jį gali sukelti išsausėjusi oda, alerginė reakcija, netinkamos kosmetikos priemonės ar sezoniniai pokyčiai. Šaltuoju metų laiku odos sausumas ypač išryškėja, be to, jį gali sustiprinti naudojamos priemonės.
„Dažniausiai priežastis iš tiesų būna paprastesnė – išsausėjusi oda, alerginė reakcija, netinkama kosmetika ar sezoniniai pokyčiai. Tačiau užsitęsęs, stiprėjantis ar visą kūną apimantis niežulys gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymis“, – sako E.
Šeibokaitė.
Jeigu niežėjimą lemia odos apsauginio barjero pažeidimas, dažnai padeda intensyvūs emolientai, drėkinamieji kremai ir švelnūs, bekvapiai prausikliai.
„Sausumo sukeltas niežulys paprastai būna lengvesnis ir sumažėja pradėjus reguliariai naudoti drėkinamuosius kremus, emolientus bei švelnesnes prausimosi priemones. Jei oda reaguoja į tokius pokyčius, tai rodo, kad problema susijusi su pažeistu odos apsauginiu barjeru“, – aiškina vaistininkė.
Vis dėlto net ir pagerėjus odos būklei svarbu stebėti kitus simptomus. Jei jų atsiranda, gali prireikti gydytojo konsultacijos.
Kokiais atvejais reikalingi tyrimai?
Į gydytoją kreiptis verta tada, kai niežulys nepraeina tinkamai prižiūrint odą, stiprėja arba pasireiškia kartu su sisteminiais požymiais. Atsižvelgdamas į situaciją, gydytojas gali skirti bendruosius kraujo tyrimus, nustatyti gliukozės kiekį ir HbA1c, taip pat įvertinti inkstų bei kepenų funkcijos rodiklius.
Papildomi tyrimai kartais padeda išsiaiškinti, ar niežulį sukėlė alergija, skydliaukės veiklos sutrikimas arba mikronutrientų trūkumas.
„Jei niežulys stipresnis ar susijęs su alerginiu sudirgimu, trumpam gali būti naudojami antihistamininiai preparatai ar specialūs niežulį mažinantys kremai, tačiau dėl jų vartojimo verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Svarbiausia – ne tik slopinti simptomą, bet ir suprasti, kas jį sukelia“, – pažymi E. Šeibokaitė.
Taip pat reikėtų vengti intensyvaus kasymosi, nes dėl jo gali būti pažeista oda, atsirasti infekcija, šlapiavimas ar kraujavimas.
„Jei niežulys tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, stiprėja arba nepraeina nepaisant tinkamos odos priežiūros, delsti nereikėtų. Gydytojo konsultacija būtina ir tuomet, kai oda dėl kasymosi pradeda šlapiuoti, kraujuoti ar atsiranda infekcijos požymių“, – sako E. Šeibokaitė.
Niežulys dažnai būna nekenksmingas, tačiau užsitęsęs, stiprėjantis ar kartu su kitais organizmo pokyčiais pasireiškiantis simptomas neturėtų būti ignoruojamas.