Dermatologai vis dažniau susiduria su pacientais, kurie prieš konsultaciją patys įvertina odos pokyčius internete arba pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) įrankius. Onkodermatologas V. Sidorovas įspėja, kad toks vertinimas gali suklaidinti ir paskatinti pavojingai atidėlioti vizitą pas gydytoją.
„Google“ rašė, kad tai alergija“, „dirbtinis intelektas (DI) sako, kad čia spuogas, ir pasiūlė tiesiog pakeisti kremą“ – tokius pacientų pasakojimus dermatologai, pasak gydytojo, girdi kasdien.
Vienodas odos vaizdas gali reikšti skirtingas ligas
Odos ligos neretai atrodo panašiai, nors jų priežastys gali būti visiškai skirtingos. „Tai, kas vienu atveju yra tik sudirgimas, kitu gali būti rimtos ligos pradžia“, – sako V. Sidorovas.
Pasikliaudami internete rastais patarimais, žmonės kartais mėnesiais gydosi savarankiškai: keičia kremus, vartoja nereceptinius preparatus arba vis atideda apsilankymą pas specialistą. Toks delsimas gali sudaryti sąlygas ligai progresuoti ir apsunkinti vėlesnį gydymą.
Gydytojas pabrėžia, kad nuotrauka ir greitai gautas DI atsakymas nėra išsami medicininė apžiūra. „Kartais žmogus mano, kad gydo aknę, nors iš tiesų tai yra rožinė, dermatitas ar net autoimuninės kilmės odos liga. Netinkamai parinktos priemonės gali dar labiau pažeisti odos barjerą ir apsunkinti gydymą“, – aiškina V. Sidorovas.
DI galimybės priklauso nuo tyrimo sąlygų
Naujausi tyrimai rodo, kad DI sistemų jautrumas ir tikslumas dermatologijoje nėra vienodi. Kai kurios specializuotos programos piktybinius odos pakitimus atpažįsta gana tiksliai – jų jautrumas siekia apie 89 proc. Vis dėlto rezultatui įtakos turi nuotraukos raiška, apšvietimas, odos tipas ir turima informacija apie paciento sveikatą.
Mass General Brigham atliktas tyrimas parodė, kad realiomis sąlygomis, kai DI trūksta klinikinės informacijos, jo tikslumas reikšmingai sumažėja.
„DI gali būti naudinga papildoma priemonė, tačiau jis negali pakeisti gydytojo apžiūros. Nuotraukoje ne visada matyti svarbūs simptomai, o algoritmai neturi viso žmogaus sveikatos konteksto.
Pavojingiausia, kai žmogus nusiramina gavęs DI atsakymą, kad „čia nieko rimto“, nors iš tikrųjų būtina kuo greičiau kreiptis į specialistą“, – sako V. Sidorovas.
Kokie odos pokyčiai turėtų kelti nerimą
Ypač atsargiai reikėtų vertinti pigmentinius darinius ir ilgai negyjančius odos pažeidimus. Onkodermatologas primena, kad ankstyva melanoma dažniausiai pasireiškia nauju arba besikeičiančiu apgamu.
„Epitelinis odos vėžys dažnai atrodo kaip negyjanti žaizdelė ar šašas, kuris nepraeina per 2–4 savaites. Tiek besikeičiantys apgamai, tiek per šį laiką negyjančios odos žaizdos turėtų būti įvertintos gydytojo“, – pabrėžia V. Sidorovas.
Ankstyva diagnostika gerokai pagerina gydymo sėkmę – ankstyvose stadijose odos vėžys dažnai sėkmingai išgydomas.
Kaip elgtis pastebėjus įtartiną pokytį
- Nepasikliaukite vien socialiniais tinklais ar automatizuotais DI įrankiais.
- Reguliariai apžiūrėkite odą.
- Įtartinus pokyčius fotografuokite esant geram apšvietimui.
- Pastebėję naują arba besikeičiantį darinį, neatidėliokite konsultacijos su specialistu.
- Saugokite odą nuo ultravioletinės spinduliuotės.
Soliarumas, ilgas buvimas saulėje vidurdienį ir nepakankama apsauga išlieka svarbiausi rizikos veiksniai. „Internete rasta informacija ar DI gali padėti žmogui greičiau pastebėti problemą ir paskatinti kreiptis pagalbos. Tačiau galutinę diagnozę turi nustatyti specialistas“, – sako gydytojas V. Sidorovas.