Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad Lietuvoje moterų sergamumas nuosekliai auga. Didžiausią dalį mirčių ir toliau sudaro kraujotakos sistemos ligos, tačiau rodikliai skiriasi priklausomai nuo amžiaus bei gyvenamosios vietos. Tai išryškina prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą.
Kraujotakos ligos išlieka pagrindine mirčių priežastimi
Išankstiniais 2025 metų duomenimis, 1 000 moterų teko beveik 390 kraujotakos sistemos ligų atvejų. Vyrų grupėje šis rodiklis buvo mažesnis – apie 307 atvejus 1 000 gyventojų.
Kraujotakos sistemos ligos sudarė 57,4 proc. visų 2025 metais mirusių moterų mirties priežasčių. Piktybiniai navikai buvo antroje vietoje – nuo jų mirė 18,7 proc. moterų. Nors bendras mirtingumas nuo kraujotakos ligų pastaraisiais metais mažėja, moterys tebėra pažeidžiama gyventojų grupė.
Sergamumas labiausiai išauga tarp 45 metų ir vyresnių moterų. Vis dėlto specialistų dėmesį atkreipia ir didėjantys 18–44 metų amžiaus grupės rodikliai. Tai rodo, kad su sveikata susijusios rizikos bei gyvenimo būdo veiksniai aktualūs ne tik vyresnėms gyventojoms.
Dažniausiai nustatomos ligos
Moterims dažniau diagnozuojamos hipertenzinės ir cerebrovaskulinės ligos, širdies nepakankamumas bei venų varikozė. Tuo metu vyrams dažniau nustatomos sunkesnės širdies ir kraujagyslių ligos, tarp jų – miokardo infarktas ir aterosklerozė.
Onkologinių ligų grupėje svarbiomis moterų mirties priežastimis išlieka krūties ir gimdos kaklelio vėžys. 2025 metais nuo krūties vėžio mirė 36,6 atvejo 100 000 moterų, o nuo gimdos kaklelio vėžio – 10,1 atvejo 100 000 moterų.
Duomenys taip pat atskleidžia skirtumus pagal gyvenamąją vietą. Mirtingumas nuo krūties vėžio buvo didesnis miestuose, o nuo gimdos kaklelio vėžio dažniau mirė kaimo vietovėse gyvenančios moterys.
Prevencinėse programose dalyvauja ne visos moterys
Higienos instituto specialistai pabrėžia, kad reguliarūs sveikatos patikrinimai ir dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti ligas nustatyti anksčiau bei išvengti sunkių jų padarinių.
2025 metais gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos aprėptis siekė 76,3 proc.
Tik kiek daugiau nei pusė tikslinės grupės moterų dalyvavo krūties vėžio prevencijos programoje. Mažėja ir moterų aktyvumas širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programose: 2025 metais jose dalyvavo 33,6 proc. moterų, o 2021 metais – 41,7 proc.
Ką svarbu daryti kasdien?
- Reguliariai tikrinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
- Dalyvauti krūties bei gimdos kaklelio vėžio prevencinėse patikrose.
- Laikytis sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų.
- Nerūkyti.
- Esant galimybei, pasinaudoti vakcinacija nuo ŽPV.
Šios priemonės gali mažinti individualią mirtingumo riziką, sveikatos sistemos apkrovą ir prisidėti prie geresnės visuomenės gyvenimo kokybės. Ilgalaikiam sergamumo mažinimui taip pat būtinos investicijos į sveikatos švietimą, prevenciją ir lengvai pasiekiamą ankstyvąją diagnostiką, ypač kaimo vietovėse bei tarp jaunų moterų.
Specialistai ragina nelaukti, kol pasireikš simptomai, ir savo sveikata rūpintis iš anksto.