Venų varikozė – lėtinis kraujotakos sutrikimas, paplitęs tarp didelės dalies gyventojų. Dėl genetinio polinkio ši liga nustatoma net 50–70 proc. Lietuvos gyventojų. Nors dažnai ji vertinama kaip estetinė problema, negydoma varikozė gali paveikti kasdienę savijautą ir sukelti sveikatos komplikacijų.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
Ankstyvoje stadijoje venų varikozė dažnai nesukelia ryškių išorinių pokyčių. Pirmieji simptomai gali būti palaikyti paprastu nuovargiu, tačiau pasikartojančių pojūčių ignoruoti nereikėtų.
„Pirmieji venų varikozės požymiai būna beveik nepastebimi, todėl žmonės juos neretai priskiria nuovargiui. Ankstyvoje stadijoje varikozė gali pasireikšti kojų sunkumu, maudimu ar tempimu, tinimu aplink kulkšnis, deginimo, pulsavimo pojūčiu, naktiniu mėšlungiu. Taip pat gali išryškėti smulkūs kapiliarai. Dažnai simptomai sustiprėja vyraujant karštiems orams, po ilgos darbo dienos ar ilgesnių kelionių“, – sako vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
Jeigu vakarais tinsta kojos, jaučiamas jų sunkumas arba dažnai kamuoja mėšlungis, simptomus verta aptarti su gydytoju. Kraujo tėkmės pokyčius venose gali padėti įvertinti paprastas ultragarso tyrimas.
Kodėl moterys su šia liga susiduria dažniau?
Venose esantys vožtuvai padeda kraujui judėti širdies link. Kai jų veikla susilpnėja ir vožtuvai nebeužsidaro visiškai, dalis kraujo pradeda tekėti atgal bei kauptis paviršinėse venose.
„Venos turi vožtuvus, kurie padeda kraujui tekėti link širdies. Kai vožtuvai ima silpnėti, sutrinka jų funkcija, jie nebeužsidaro iki galo ir dalis kraujo ima tekėti atgal, kauptis paviršinėse venose. Taip didėja sieneles veikiantis spaudimas, venos ištempiamos, deformuojasi jų forma, jos ima ryškėti poodyje“, – paaiškina šeimos gydytoja Julija Skirmantė.
Moterys venų varikoze serga iki dviejų kartų dažniau nei vyrai.
Rizikai įtakos gali turėti hormonų svyravimai, nėštumas ir hormoninių preparatų vartojimas. Taip pat svarbūs paveldimumas, amžius, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, antsvoris bei tam tikros profesijos.
Negydoma varikozė gali komplikuotis
Progresuojanti liga gali sukelti ne tik skausmą ar tinimą. „Nevaldoma varikozė gali sukelti nuolatinį kojų skausmą ir patinimą, progresuojančius odos pokyčius, odos uždegimus, paviršinį venų uždegimą, lėtinį venų nepakankamumą ar net sunkiai gyjančias trofines opas blauzdų srityje“, – įspėja R. Uosienė.
Gydytoja Julija Skirmantė atkreipia dėmesį ir į trombų susidarymo riziką: „Lėtėjant kraujo tekėjimui venose, jis užsistovi. Jeigu esama ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumo, ilgo nejudrumo, operacijos, aterosklerotinės kraujagyslių ligos ar cukrinio diabeto, išauga trombų susiformavimo rizika bei paviršinių venų uždegimo rizika. Trombui atitrūkus, jis gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių trombemboliją – gyvybei pavojingą būklę.“
Negydomos trofinės opos taip pat gali progresuoti ir lemti rimtesnes komplikacijas.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos
Pradinėse venų varikozės stadijose svarbios gyvenimo būdo korekcijos. Rekomenduojama reguliariai judėti, kontroliuoti svorį, dėvėti kompresines kojines ir vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo.
„Net ir turint genetinį polinkį, prevencija gali būti labai svarbi. Nors paveldimumo pakeisti negalime, tinkami kasdieniai įpročiai gali padėti reikšmingai sulėtinti ligos vystymąsi arba ilgiau išvengti ryškių simptomų“, – sako R. Uosienė.
Vidutinėse ligos stadijose gali būti atliekamos invazinės procedūros, pavyzdžiui, skleroterapija arba lazerinė abliacija. Pažengus varikozei, taikomos chirurginės intervencijos, kurios derinamos su žaizdų priežiūra ir kompresine terapija. Farmakologiniai preparatai bei vietinio poveikio priemonės gali palengvinti simptomus, tačiau struktūrinio venų pažeidimo neatstato.
Pasikartojančio kojų sunkumo, tinimo, mėšlungio ar kitų ankstyvųjų požymių nereikėtų priskirti vien nuovargiui. Laiku atlikta diagnostika ir parinktas gydymas gali pagerinti gyvenimo kokybę bei padėti išvengti sunkių komplikacijų.