Reprezentatyvi balandį atlikta apklausa parodė, kad nemaža dalis 18–45 metų Lietuvos gyventojų vaikų turėjimo artimiausiu metu neplanuoja. Šiuo metu vaikų neketina turėti 40 proc. respondentų. Tuo metu 11 proc. jų šį sprendimą sieja su artimiausiais vienais–dviem metais, 16 proc. apie vaikus galvoja vėliau, tačiau konkretaus laiko nenurodo, o 14 proc. dar nėra apsisprendę.
Apklausos rezultatai atskleidžia skirtumą tarp žmonių norų ir realių sprendimų: ketinimai dažnai lieka atidėti, o šeimos kūrimą stabdo ne tik aplinkybės, bet ir vidinės abejonės.
Sprendimą dažnai lemia nesaugumas
Vienas dažniausiai nurodytų veiksnių – tinkamo partnerio neturėjimas. Jį įvardijo 22 proc. apklaustųjų. Dar 17 proc. kalbėjo apie nerimą dėl ateities ir emocinio saugumo stoką, 15 proc. jautėsi emociškai nepasiruošę, o 13 proc. manė, kad „dabar ne tas metas“.
- 11 proc. respondentų teigė stokojantys vidinių resursų;
- 7 proc. sprendimą atidėlioja dėl per didelio gyvenimo neapibrėžtumo.
Šios priežastys susijusios ne vien su asmeninėmis patirtimis. Jose taip pat atsispindi platesni socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, darantys įtaką požiūriui į partnerystę ir šeimos kūrimą.
Partnerio paiešką keičia socialinių tinklų taisyklės
Psichologai pastebi, kad partnerio paieška šiandien vyksta kitokiomis sąlygomis nei anksčiau. Nors žmonės gali susitikti platesnėje fizinėje erdvėje, galimybę užmegzti ryšį vis dažniau riboja socialiniuose tinkluose susiformavusios taisyklės ir normos.
Jos gali sukurti kontrolės įspūdį, tačiau kartu atitolinti nuo natūralaus žmogiško ryšio ir gilesnių santykių. Potencialūs partneriai kartais atmetami dar neprasidėjus pažinčiai, o pasikartojančios nesėkmės gali paskatinti apskritai atsisakyti partnerio paieškos.
„Nemaža dalis žmonių nesijaučia pakankamai stabilūs planuoti vaikus. Tai reikšmingas signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį.“
Nerimas peržengia laikino jausmo ribas
Apklausoje minimas nerimas, ekspertų vertinimu, ne visada tėra trumpalaikė emocija.
Jis gali būti susijęs su chronišku stresu ir net kartų traumų paveldėjimu. Dalis žmonių jaučia ne tik asmeninį nestabilumą, bet ir nepasitikėjimą platesne socialine bei ekonomine aplinka.
Tokia būsena gali veikti fiziologinius procesus, intymų gyvenimą ir sprendimus, susijusius su šeimos kūrimu.
„Matome akivaizdų atotrūkį tarp ketinimų ir veiksmų: planai dažniau atidedami, nei virsta konkrečiu sprendimu. Tai rodo, kad trukdo ne tik išorinės aplinkybės, bet ir vidinės, psichologinės kliūtys“
Norą turėti vaikų ne visada lydi konkretus planas
Tie apklausos dalyviai, kurie planuoja susilaukti vaikų, dažniausiai kalbėjo apie norą sukurti šeimą – taip atsakė 52 proc. respondentų. 50 proc. vaikų turėjimą siejo su natūraliu gyvenimo etapu, o 48 proc. jame matė gyvenimo prasmės paiešką.
Vis dėlto šios priežastys neretai lieka bendro pobūdžio ir neperauga į konkrečius veiksmus. Tyrėjai bei psichoterapeutai pabrėžia, kad sprendimui priimti reikalingas palaikymas, realios sąlygos ir mažesnis nerimo lygis.
Reikalinga prieinama ir atvira pagalba
Psichologai ragina mažinti viešumoje plintančią tėvystės baimę ir stiprinti tarpvalstybinę bei bendruomeninę paramą. Svarbios gali būti lengvai pasiekiamos psichologinės pagalbos paslaugos, porų konsultacijos ir bendruomeninės iniciatyvos.
Kartu, jų teigimu, verta kalbėti apie teigiamas tėvystės puses, nepamirštant realistinio pasiruošimo. „Mes labai mažai akcentuojame ryšio svarbą kokybiškam gyvenimui: partnerystės, santykio, savirealizacijos bendraujant su vaikais.“
Aktyvesnis palaikymas ir atviresnės diskusijos galėtų padėti mažinti vidines kliūtis bei sudaryti sąlygas ketinimams tapti realiais sprendimais.