Švedijos psichikos sveikatos ekspertas ir bestselerių autorius Andersas Hansenas aiškina, kodėl žmogui taip sunku sustoti norėti daugiau. Pasak jo, mūsų pasitenkinimą, elgesį ir siekius stipriai veikia evoliucijos suformuota smegenų biologija – dopamino bei atlygio sistemos, kadaise padėjusios išlikti, šiandien veikia pertekliaus ir patogumo aplinkoje.
Atlygis pasiektas, o noras jau krypsta kitur
Hanseno teigimu, nuolatinis troškimas nėra vien asmeninio nepasitenkinimo požymis. Tai biologinis mechanizmas: dopamino sistema skatina ieškoti atlygio, tačiau pasiekus trokštamą tikslą pasitenkinimas dažnai trunka neilgai. Netrukus dėmesys nukrypsta į kitą siekį, todėl norai tarsi juda be pabaigos.
Toks smegenų veikimo principas buvo naudingas mūsų protėviams. Nuolatinis siekis sukaupti daugiau išteklių galėjo padėti išgyventi pavojingomis sąlygomis. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tas pats mechanizmas gali skatinti persivalgymą, perteklinį vartojimą ir jausmą, kad turime vis dar nepakankamai.
Smegenims nerūpi mūsų laimė ar gebėjimas mąstyti. Pagrindinis šio organo uždavinys – nuvesti mus gyvus į rytojų.
Įpročiai, padedantys smegenims
Remdamasis moksliniais tyrimais ir savo praktika, Hansenas išskiria kelis paprastus, tačiau svarbius įpročius: reguliarų fizinį aktyvumą, kokybišką miegą, streso valdymą ir trumpesnį laiką prie ekranų. Jo pasakojimu, pradėję sportuoti pacientai pas jį sugrįžta rečiau. Fizinis aktyvumas, anot eksperto, veikia tarsi „stebuklinga piliulė“ – gali gerinti nuotaiką, pažinimo funkcijas ir atsparumą stresui.
Vis dėlto vien žinoti, kas naudinga, nepakanka. Hansenas pabrėžia, kad pokytį lengviau įgyvendinti tada, kai suprantame, kodėl miegas, judėjimas ar streso mažinimas keičia smegenų veiklą ir mūsų elgesį.
Pažvelgti į smegenų veikimą iš šalies
Neuromokslas, pasak Hanseno, leidžia pažvelgti „po gaubtu“ ir geriau suprasti, kaip smegenys formuoja mūsų realybės pojūtį. Toks supratimas gali padėti atsitraukti nuo pirmojo impulso ir sąmoningai savęs paklausti, ar pasirinktas noras iš tiesų veda ten, kur norime atsidurti.
Asmeninis pavyzdys ir nauja knyga
Hanseno kasdienybė atspindi jo paties rekomendacijas: jis daug miega, kasdien juda, alkoholį vartoja saikingai ir labai mėgsta knygas. Jis taip pat kalba apie atsakomybę, tenkančią specialistams, kurių mokslo žinios pasiekia plačią auditoriją. Patarimai turi būti ne tik lengvai suprantami, bet ir pateikiami atsakingai.
Šiuo metu Hansenas rašo naują knygą „Smegenų Achilo kulnas“. Joje jis nagrinės, kodėl smegenys mus klaidina ir dėl kokių priežasčių pasitenkinimas taip greitai išblėsta.
Taigi, nors smegenų sistema mus nuolat stumia pirmyn ir skatina siekti naujų atlygių, žinios apie jos veikimą suteikia galimybę rinktis sąmoningiau. Tai gali padėti kurti kasdienius įpročius, palankius tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.