Nuolatinis galvos odos niežėjimas gali būti ne tik trumpalaikio sudirgimo požymis. Kartais jį sukelia netinkamos plaukų priežiūros priemonės ar išsausėjusi oda, tačiau kai kuriais atvejais niežulys susijęs su odos ligomis, infekcijomis ar parazitais. Norint suprasti galimą priežastį, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus: pleiskanas, paraudimą, bėrimus, žaizdeles ar odos darinius.
1. Seborėjinis dermatitas
Riebios, gelsvos ar balsvos ir gana stambios pleiskanos, lydimos paraudimo bei intensyvaus niežėjimo, gali rodyti seborėjinį dermatitą. Tai viena dažniausių galvos odos niežėjimo priežasčių. Šios ligos atsiradimas siejamas su mieliagrybiu Malassezia, gyvenančiu kiekvieno žmogaus galvos odoje, tačiau sergant seborėjiniu dermatitu jo būna gerokai daugiau.
Priešingai nei kartais manoma, seborėjinis dermatitas dažniau pasireiškia ne dėl odos sausumo, o esant riebiai galvos odai. Ant jos susidaro didesnės, atplaišas primenančios negyvos odos dalelės.
2. Kontaktinis dermatitas
Galvos odą gali sudirginti šampūnai, kondicionieriai, plaukų dažai ar formavimo priemonės. Jose esančios cheminės medžiagos jautresniems žmonėms gali sukelti kontaktinį dermatitą. Apie alerginę ar kitokią reakciją gali signalizuoti niežėjimas, paraudimas ir bėrimas, atsiradę po naujo produkto naudojimo.
Vis dėlto jautrumas kartais išsivysto palaipsniui, todėl simptomus gali sukelti ir ilgai naudota priemonė. Įtarus, kad kaltas kosmetikos produktas, verta laikinai jo atsisakyti arba pakeisti jį natūralesnės sudėties priemone.
3. Trichofitija
Apvalios dėmelės ant galvos odos gali būti trichofitijos – užkrečiamos grybelinės infekcijos – požymis. Šią ligą sukelia Trichophyton rubrum grybelis, perduodamas tiesioginio kontakto metu nuo sergančio žmogaus.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, nereikėtų dalytis šukomis, galvos apdangalais ar plaukų aksesuarais. Negydoma infekcija gali progresuoti ir sukelti plaukų slinkimą, todėl įtarus trichofitiją būtina kreiptis į dermatologą.
Gydytojas parinks tinkamą gydymą.
4. Galvos utėlės
Utėlės gali atsirasti neatsižvelgiant į tai, ar plaukai švarūs. Šiais parazitais užsikrečiama bendraujant su užsikrėtusiu žmogumi arba naudojantis jo šukomis, galvos apdangalais ir plaukų aksesuarais.
Jei galvą niežti, tačiau nematyti pleiskanų ar akivaizdaus odos sausumo, verta atidžiai apžiūrėti galvos odą. Suaugusios utėlės yra vos 2–3 mm dydžio, todėl jas pastebėti gali būti sudėtinga. Kadangi jos minta krauju, apie užsikrėtimą gali išduoti ir nedidelės odos žaizdelės. Vaistinėse galima rasti veiksmingų priemonių šiems parazitams naikinti.
5. Silikonų likučiai
Plaukų priežiūros ir formavimo priemonėse esantys silikonai iš pradžių gali suteikti plaukams glotnumo bei patrauklų vaizdą, tačiau juos sunku visiškai nuplauti. Dėl to silikonai gali kauptis ant plaukų ir galvos odos.
Susikaupę likučiai gali paskatinti odos sausumą, paraudimą ir sudirgimą, o kartu – sustiprinti niežulį. Taip gali susidaryti nemalonus pasikartojančių simptomų ratas.
6. Išsausėjusi galvos oda
Kaip ir kitų kūno vietų sausa oda, išsausėjusi galvos oda gali pradėti niežėti. Tam įtakos gali turėti netinkamos priežiūros priemonės, dažnas plaukų džiovinimas karštu oru, kietas vanduo ar šaltas oras.
Jeigu niežulį lemia odos sausumas, gali padėti drėkinančios priemonės ir nuosekli priežiūros rutina. Tinkamas drėkinimas gali sumažinti niežėjimą, padėti išvengti pleiskanojimo ir sustiprinti odos apsaugą nuo dirgiklių.
7. Žvynelinė
Žvynelinė, dar vadinama psoriaze, neretai pirmiausia pažeidžia galvos sritį. Jai būdingos aiškiai apibrėžtos plokštelės, padengtos sidabrinio atspalvio sluoksniu. Dėl šio požymio ligą dažnai galima gana lengvai diagnozuoti.
Be niežėjimo, gali pasireikšti sąnarių skausmas, nagų pažeidimai, odos deginimo pojūtis ir pūslelės. Dažniausiai žvyneline suserga 20–40 metų žmonės. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomus ir pažeistos odos vietą; gali būti skiriamas vietinis arba sisteminis gydymas.
8. Aktininė keratozė
Nors aktininė keratozė yra reta galvos odos niežėjimo priežastis, svarbu atkreipti dėmesį į maždaug 0,5 cm skersmens darinius. Specialistai šį pokytį laiko ikinavikiniu. Jį per daugelį metų gali sukelti ultravioletiniai saulės spinduliai.
Maždaug dešimtadalis tokių darinių laikui bėgant gali virsti vėžiniais. Todėl pastebėjus neįprastą darinį reikėtų kreiptis į gydytoją. Prireikus jis gali būti pašalintas chirurginiu būdu.
Kada verta kreiptis į dermatologą?
Galvos odos niežėjimo priežastys gali būti labai skirtingos – nuo nesudėtingai pašalinamų kasdienės priežiūros klaidų iki ligų, kurioms reikalingas gydymas. Jei pakeitus plaukų priežiūros rutiną ar pritaikius bendras rekomendacijas simptomai nepraeina, vizito pas dermatologą atidėlioti nereikėtų. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti niežėjimo priežastį ir parinkti veiksmingiausią gydymą.