Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad valstybei tenka ir galimybė, ir pareiga padėti verslui, susiduriančiam su išaugusiomis energijos bei degalų kainomis. Vis dėlto degalų akcizo mažinimą jis vertina atsargiai, nes toks sprendimas reikštų didelius valstybės biudžeto pajamų praradimus. Pasak prezidento, šios priemonės reikėtų imtis tik tada, kai susiklostytų iš tiesų kritinė padėtis.
Pramonės įmonėms siūlomas elektros kainos kreditas
G. Nausėda teigia, kad pagal siūlomą mechanizmą Vyriausybė galėtų laikinai sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainą didesnėms pramonės įmonėms. Šioms įmonėms būtų sudaryta galimybė kainą sumažinti iki 30 proc., o susidariusią nepriemoką jos turėtų grąžinti iki 2038 metų.
„Be abejo, Lietuva ir gali, ir privalo padėti savo verslui. Mes registruojame labai svarbią įstatymo nuostatą dėl galimo elektros energijos kainos kredito didesnėms pramonės įmonėms, kurios šiandien patiria didžiulę konkurenciją tarptautinėje rinkoje“, – sakė prezidentas.
Praktiškai tai reikštų, kad už suvartotą elektrą mokėtinos sumos būtų atidedamos penkeriems metams. Vėliau įmonės jas galėtų grąžinti per laikotarpį, trunkantį iki septynerių metų nuo atidėjimo pabaigos. Toks sprendimas būtų skirtas daug elektros energijos naudojantiems sektoriams, kuriems svarbu išlaikyti konkurencingumą ir darbo vietas.
„Labai tikiuosi, kad Seimas šiam pasiūlymui pritars“, – aiškino prezidentas.
Akcizo mažinimas būtų svarstomas esant kritinei padėčiai
Kalbėdamas apie degalų kainas, G. Nausėda taip pat priminė, kad Seimui pateiktas siūlymas nustatyti maksimalią degalų kainą. Tačiau dėl galimo akcizo mažinimo prezidentas ragina pirmiausia įvertinti pasekmes valstybės finansams.
„Šiandien turime labai aiškiai apsispręsti, kadangi degalų akcizo sumažinimas lemtų ženklius biudžeto pajamų netekimus. Galime tą daryti, privalome tą daryti, jeigu situacija tikrai taps tokia kritinė, kad matysime, jog tai yra vienintelis likęs žingsnis.
Supraskime, kad visa tai kainuoja“, – sakė jis.
Vienu iš galimų sprendimo kriterijų įvardyta 2,20 euro už litrą siekianti vidutinė dyzelino kaina. Lietuvos energetikos agentūra rekomenduoja laikinai mažinti akcizą tuo atveju, jei vidutinė mažmeninė dyzelino kaina pasiektų arba viršytų šią ribą ir išliktų tokia bent penkias darbo dienas iš eilės.
Energetikos ministerija planuoja įstatyme įtvirtinti mechanizmą, kuris leistų reaguoti į „išskirtines ir pakankamai ilgai trunkančias“ rinkos perturbacijas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra minėjęs ir papildomą sąlygą – priemonės galėtų būti svarstomos, jei pasaulinė naftos kaina ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.
Sprendimų priėmėjams teks derinti trumpalaikę pagalbą vartotojams ir verslui su ilgalaikiais valstybės biudžeto įsipareigojimais. Tarp galimų alternatyvų minimos tikslinės kompensacijos, kuro kortelės sunkiasvorėms įmonėms ir laikinas PVM mažinimas tam tikroms grupėms. Tokios priemonės galėtų sumažinti socialinę naštą, nepadarydamos didelio poveikio valstybės finansams.
