Genetinis polinkis nereiškia, kad žmogus neturi pasirinkimo
Sužinojusi apie padidėjusią Alzheimerio ligos riziką, K. Richardson prisipažino išsigandusi. „Buvau išsigandusi, – sakė ji. – Tai siaubinga liga, kuriai nėra gydymo.“ Moteris nusprendė keisti savo kasdienybę ir stengtis sumažinti galimą riziką.
„Darau viską, ką galiu, kad pakankamai miegočiau. Esu aktyvi. Stengiuosi sveikai maitintis ir palaikyti sveiką svorį, ir visada lavinu savo smegenis, kad išmokčiau naujų dalykų“, – teigė K. Richardson.
Alzheimerio asociacijos susitikime Toronte pristatyti tyrimai rodo, kad tokie įpročiai gali būti reikšmingi ir žmonėms, turintiems genetinį polinkį į ligą. Tinkama mityba, protinė veikla ir fizinis aktyvumas siejami su lėtesniu atminties prastėjimu bei mažesniu kitų pažintinių gebėjimų silpnėjimu.
Vaikščiojimas buvo naudingas ir APOE4 geno nešiotojams
Viename tyrime dešimt metų stebėti beveik 3 tūkst. vyresnio amžiaus juodaodžių ir baltaodžių suaugusiųjų. Tyrėjai nustatė jų APOE genotipo statusą, kasmet vertino fizinį aktyvumą, ypač vaikščiojimą, ir atliko standartizuotus pažintinių funkcijų testus.
Rezultatai parodė, kad APOE4 geno mutaciją turinčių žmonių pažintinės funkcijos silpnėjo labiau. Ši mutacija reikšmingai didina Alzheimerio ligos riziką. Vis dėlto vaikščiojimas buvo susijęs su apsauginiu poveikiu visiems tyrimo dalyviams, o ryškiausias jis buvo tarp APOE4 nešiotojų.
Tyrėjų teigimu, žmonėms, turintiems dvi APOE4 geno kopijas, Alzheimerio ligos rizika gali būti iki 12 kartų didesnė moterims ir keturis kartus didesnė vyrams. Tačiau reguliarus vaikščiojimas šią riziką gali reikšmingai koreguoti.
Padidinus vaikščiojimo kiekį 10 proc., kompleksinio mąstymo gebėjimai moterims augo maždaug 4,7 proc., o vyrams – 2,6 proc. Apskritai didesnę naudą iš fizinio aktyvumo gavo moterys, tačiau tarp APOE4 geno nešiotojų vyrų rezultatai buvo kitokie: 10 proc. didesnis vaikščiojimo kiekis buvo susijęs su 12 proc.
didesne bendra kognityvine veikla. Moterims šis rodiklis siekė 8,5 proc.
Fizinio aktyvumo poveikis smegenims
Kalgario universiteto docentė Cindy Barha aiškina, kad vaikščiojimas gali palaikyti smegenų sveikatą didindamas smegenų neurotrofinio faktoriaus, arba BDNF, kiekį. Šis baltymas svarbus smegenų ląstelių sveikatai ir augimui.
„BDNF yra tarsi trąša jūsų smegenims, kuri natūraliai gaminama, ypač kai esate fiziškai aktyvūs, pavyzdžiui, kai vaikštote, – sakė C. Barha. – Jis padeda smegenų ląstelėms išgyventi, augti ir formuoti stipresnius ryšius; tai palaiko atmintį, mokymąsi ir nuotaiką, ypač hipokampe, kuris yra smegenų atminties centras.“
Tyrėjai taip pat nurodė tyrimo ribotumą: nebuvo tiksliai vertinamas dalyvių vaikščiojimo greitis ir intensyvumas.
Kompleksiniai gyvenimo būdo pokyčiai gali būti ypač svarbūs
Kitame tarptautiniame tyrime, kuriam vadovavo Suomijos mokslininkai, nagrinėta kelių gyvenimo būdo pokyčių nauda. Tyrime dalyvavo 2469 žmonės iš Prancūzijos, Japonijos ir Suomijos. Jie buvo suskirstyti į grupes, kurioms taikytos gyvenimo būdo intervencijos, ir kontrolines grupes. Tarp visų dalyvių buvo 709 APOE4 geno nešiotojai.
Intervencijų programą sudarė:
- kognityviniai pratimai kompiuteriu ir naudojant popierių bei pieštuką;
- fizinis aktyvumas, įskaitant grupinius užsiėmimus ir individualią kineziterapeutų prižiūrimą mankštą;
- specializuotos mitybos konsultacijos.
Pirminė analizė parodė, kad intervencijų poveikis buvo gerokai didesnis APOE4 geno nešiotojams. Tyrimo bendraautorė Jenni Lehtisalo iš Suomijos sveikatos ir gerovės instituto pabrėžė, kad net ir esant genetiniam polinkiui demencijos riziką galima keisti koreguojant gyvenimo būdą. APOE4 geno nešiotojams nauda buvo maždaug keturis kartus didesnė.
Specialistai ragina veikti nepaisant genetinės rizikos
Johnso Hopkinso medicinos universiteto medicinos profesorė dr. Cynthia Boyd teigė, kad tyrimai pateikia konkretų atsakymą, ką žmonės gali daryti siekdami sumažinti pažintinių funkcijų silpnėjimo riziką. „Yra kažkas konkretaus, ką visi galime padaryti, kad sumažintume kognityvinio nuosmukio riziką“, – sakė ji. Profesorė pridūrė, kad „ėjimas ir kiti gyvenimo būdo pokyčiai gali apsaugoti smegenis“.
Neuropsichologijos profesorius Adamas Brickmanas taip pat rekomenduoja, nepriklausomai nuo genetinės rizikos, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis ir stebėti kitus demencijos rizikos veiksnius.
„Žinojimas apie padidėjusią Alzheimerio ligos riziką dėl APOE4 turėjimo gali padėti įkvėpti arba motyvuoti gyvenimo būdo pokyčius, kad būtų sumažinta ši rizika“, – teigė A. Brickmanas. Taigi kasdienis vaikščiojimas, dėmesys mitybai ir protinei veiklai gali tapti svarbia Alzheimerio ligos prevencijos dalimi, taip pat ir genetiškai linkusiems žmonėms.