Ankstyvas rytas širdžiai ir kraujagyslėms gali būti ypač jautrus metas. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuo 6 iki 10 valandos rizika patirti infarktą ar insultą yra net 70 proc. didesnė nei kitu paros metu. Šiuo laikotarpiu organizmas pereina iš miego į aktyvų režimą, todėl tam tikri kasdieniai įpročiai gali tapti papildomu išbandymu.
Ryte natūraliai kyla kraujospūdis, padidėja streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – kiekis, o kraujas tampa tirštesnis ir labiau linkęs krešėti. Dėl šių cirkadinio ritmo pokyčių pirmosiomis dienos valandomis svarbu vengti veiksmų, kurie staigiai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
Įpročiai, kurių ryte geriau vengti
- Staigus išlipimas iš lovos. Miegant širdis dirba taupesniu režimu, o greitai atsistojus dėl gravitacijos kraujas gali nutekėti žemyn. Smegenys tuo metu gali pajusti deguonies trūkumą, todėl atsiranda galvos svaigimas ir kyla kritimų rizika. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms ir vartojantiems kraujospūdį reguliuojančius vaistus.
Rekomendacija: pabudus dar apie 30 sekundžių pagulėti ir pajudinti pėdas, vėliau minutę pasėdėti ant lovos krašto, o tik tada lėtai atsistoti. - Kava nevalgius. Kofeinas stimuliuoja organizmą tuo metu, kai kortizolio kiekis ryte ir taip pasiekia piką. Dėl to gali padidėti hipertenzinės krizės ar aritmijos rizika.
Rekomendacija: kavą gerti praėjus maždaug valandai po pabudimo ir tik ką nors suvalgius. - Nepakankamas vandens kiekis. Po 6–8 valandų miego organizmas būna netekęs skysčių. Kraujas tampa tirštesnis, širdžiai jį pumpuoti sunkiau, o tai sudaro palankesnes sąlygas trombams susidaryti.
Rekomendacija: vos pabudus išgerti didelę stiklinę kambario temperatūros vandens. - Intensyvi treniruotė be pasiruošimo. Bėgimas ar sunkus fizinis krūvis vos atsikėlus, kai organizmas dar nėra atsigavęs po nakties ir skysčių trūkumo, gali tapti infarkto trigeriu.
Rekomendacija: prieš sportuojant išgerti vandens, lengvai užkąsti ir bent 15 minučių skirti apšilimui. - Labai karštas dušas. Karštas vanduo staigiai išplečia kraujagysles, todėl kraujospūdis gali greitai sumažėti. Tai gali tapti viena iš alpimo duše priežasčių.
Rekomendacija: pradėti nuo drungno vandens, o temperatūrą didinti palaipsniui. - „Skaitmeninis stresas“ vos pabudus. Darbo laiškų ar blogų naujienų tikrinimas iškart pramerkus akis aktyvina streso sistemą ir gali pakelti kortizolio lygį visai dienai.
Rekomendacija: pirmąją valandą po pabudimo skirti sau ir pabūti be ekranų, leidžiant kūnui pabusti natūraliu ritmu. - Pusryčių praleidimas. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie nevalgo pusryčių, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra iki 87 proc. didesnė. Be rytinio maisto organizmas ilgiau gali išlikti „streso režime“.
Rekomendacija: rinktis pusryčius, kuriuose yra baltymų, gerųjų riebalų ir skaidulų, pavyzdžiui, kiaušinius, avižas ar riešutus.
Rytui pakanka kelių atsargesnių sprendimų
Širdies ritmui ryte galima skirti daugiau dėmesio atliekant paprastus veiksmus: neskubėti keltis, pasirūpinti skysčiais, neperkrauti organizmo kofeinu ar intensyviu sportu ir nepamiršti pusryčių. Tokie žingsniai gali tapti svarbiu skirtumu tarp įprastos dienos pradžios ir situacijos, kai prireikia skubiosios medicinos pagalbos.
Rūpintis širdies sveikata verta pradėti nuo pirmosios pabudimo valandos – gerbiant organizmo ritmą ir vengiant staigių pokyčių.