Lėtinės neinfekcinės ligos – širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, kvėpavimo takų ligos bei cukrinis diabetas – tebėra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Jų raidai įtakos turi ne vien genetinis paveldėjimas. Riziką taip pat formuoja kasdieniai pasirinkimai, mityba, fizinis aktyvumas ir socialinė aplinka.
Paveldėtas polinkis nėra neišvengiamas nuosprendis
Prof. habil. dr. Vilius Grabauskas pabrėžia, kad genetika ir gyvensena yra glaudžiai susijusios. Net ir esant paveldėtam polinkiui į tam tikrą ligą, pakeitus gyvenimo būdą galima reikšmingai sumažinti jos riziką arba atitolinti pradžią. Todėl genetinė rizika nereiškia, kad prevencinės priemonės yra beprasmės.
„Nors tarp suomių kai kurių sveikatai nepalankių genų variantų paplitimas yra netgi didesnis nei Lietuvoje, pakeitę gyvensenos įpročius, jie reikšmingai sumažino mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pasakoja prof. V. Grabauskas. Suomijos pavyzdys rodo, kad visuomenės sveikatos iniciatyvos ir sveikesni įpročiai gali duoti reikšmingų rezultatų net tada, kai genetinė rizika yra didesnė.
Sveikos gyvensenos pagrindai formuojami vaikystėje
Kauno mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė ryšį tarp padidėjusio arterinio kraujospūdžio vaikystėje ir didesnės arterinės hipertenzijos rizikos sulaukus daugiau nei 35 metų. Vaikystėje genai kraujospūdžiui dažnai daro didesnę įtaką nei vėlesniais gyvenimo etapais, todėl ankstyvosios prevencinės priemonės ir sveiki įpročiai gali susilpninti neigiamą paveldimumo poveikį.
Judėjimas ir subalansuota mityba gali pakeisti riziką
Lietuvos gyventojų tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gali sumažinti ir geno, siejamo su nutukimu, poveikį. Aktyviems žmonėms šio geno įtaka nepasireiškė. Subalansuota mityba taip pat slopina genų, didinančių cholesterolio koncentraciją, poveikį.
Vis dėlto Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai, pasak prof. V. Grabausko, neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų:
„Lietuvos gyventojai turėtų labiau susirūpinti savo mityba.
Mūsų mitybos įpročiai gerokai prasilenkia su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Ir vyrai, ir moterys suvartoja per daug riebalų ir per mažai sudėtinių angliavandenių, o lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukraus) vartojame daugiau nei rekomenduojama. Per mažai valgome daržovių ir vaisių. Derėtų atminti, kad būtent mityba gali sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką“.
Sveikatai svarbios ir socialinės sąlygos
Mokslininkai nustatė, kad sveikatos būklė susijusi ir su socialiniais bei ekonominiais veiksniais. Žemesnis išsilavinimas, nekvalifikuotas darbas bei gyvenimas kaimiškose vietovėse dažnai siejami su mažesne prieiga prie sveikatos išteklių, nepalankesniais įpročiais ir didesniu mirtingumu nuo lėtinių ligų.
Dėl to visuomenės sveikatos politika, siekianti mažinti lėtinių ligų naštą, turėtų apimti ne tik medicininę pagalbą. Svarbų vaidmenį atlieka švietimas, skurdo mažinimas ir socialinių sąlygų gerinimas. Prevencinės strategijos turi būti integruotos, paremtos moksliniais tyrimais ir pritaikytos vietos gyventojų poreikiams.
Prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, prof. dr. Jūratė Klumbienė, prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, prof. dr. Janina Petkevičienė ir prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas buvo nominuoti Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“. Jų tyrimai taip pat prisidėjo prie tarptautinių ligų prevencijos koncepcijų rengimo.