Šaltuoju metų laiku, plintant peršalimo ir kvėpavimo takų ligoms, žmonės dažniau ieško natūralių būdų savijautai pagerinti. Viena dažniausių pasirinkimų – arbatos su imbieru, citrina, avietėmis, žemuogėmis, pankoliu ir kitais liaudiškai vertinamais augalais. Jos geriamos tiek norint palaikyti organizmą, tiek jau pajutus ligos simptomus.
Specializuotų arbatos krautuvėlių darbuotojos sako, kad pirkėjų susidomėjimas tokiais mišiniais ypač išauga sausį ir vasarį. Kai kur siūlomos ir mažesnės pakuotės, leidžiančios produktą išbandyti prieš įsigyjant didesnį kiekį.
„Natūralu, kad šiuo metu žmonės daugiau ieško tokios produkcijos. Ypač tai suintensyvėja sausio, vasario mėnesiais. Vieni perka iš anksto norėdami apsisaugoti, kiti ateina jau kamuojami peršalimo simptomų ir prašo pagelbėti. Mes savo ruožtu parenkame, pasiūlome pagal tai, ar žmogui reikia kvėpavimo takus pralaisvinti, ar bendram organizmo stiprinimui, ar jau rimčiau sergant, kad padėtų maksimaliai sušildyti, nuraminti organizmą. Populiariausios arbatos dabar yra su imbieru, pankoliu, tulsi, pipirmėte. Taip pat su žemuogių, aviečių gabaliukais, žalioji arbata su citrina ir ženšeniu, apelsinu ir imbieru ir keletas kitų“, – vardijo prekybininkės.
Gydytoja išskyrė vitamino C reikšmę
Gydytoja Aurelija Davydavičienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į arbatas, kurių sudėtyje yra citrinų, aviečių ar žemuogių. Anot jos, šie produktai gali papildyti kasdienę mitybą vitaminu C.
„Patartina gerti tokias, kurios savo sudėtyje turi citrinų, aviečių, žemuogių. Juk vitaminas C skatina antikūnių gamybą, o jie kovoja su virusais. Kai sergame virusinėmis ligomis, antibiotikai neveikia, todėl gelbėja arbata. Avietės tikrai padeda, jos turi medžiagos, panašios į aspiriną, bet tai natūrali medžiaga, kuri mažina karščiavimą ir uždegimą. Na, o tiems, kam patinka imbieras, gali gydytis ir juo.
Pastarasis stiprina imuninę sistemą. Jis ir šildo, ir vėsina. Be to, harmonizuoja organizmo reakcijas, tarkime, jei temperatūra aukšta – ją mažina, jei žmogui šalta – sušildo“, – pasakojo A. Davydavičienė.
Vis dėlto arbatos ir žolelės pirmiausia vertintinos kaip palaikanti priemonė. Jos gali padėti sumažinti simptomus, suteikti komforto ir palaikyti organizmą, tačiau nepakeičia medicininio gydymo, kai jo reikia. Antibiotikai neveikia virusų, todėl jie netaikomi virusinėms ligoms, o žolelių arbatos gali būti naudojamos savijautai palengvinti.
Žoleles svarbu vartoti atsakingai
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į reguliarų vartojimą: „Visas žolelių arbatas reikia gerti ilgesnį laiką, bent kelis kartus per dieną. Dėl jų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – akcentavo pašnekovė.
Tokio patarimo ypač svarbu laikytis žmonėms, kurie vartoja receptinius vaistus arba serga lėtinėmis ligomis. Kai kurios žolelės gali keisti vaistų poveikį, todėl prieš jas vartojant verta pasitarti su specialistu.
Žolininkė Andžela Dvarionienė liaudiškų arbatų tradiciją sieja su ankstesnių kartų patirtimi. „Jos – patikrintos laiko ir naudotos dar mūsų senelių ir prosenelių. Sergant gripu labai tinka aviečių uogų, lapelių ir šakelių arbata su medumi. Taip pat simptomus palengvina ir pipirmėtės“, – aiškino žolininkė.
Arbatą galima rinktis ir pagal pageidaujamą poveikį:
- su vitaminu C – imuninei paramai;
- su imbieru – šildančiam gėrimui;
- su mėtomis, pankoliu ar aviečių lapais – raminančiam poveikiui.
Imbierų, česnakų ir mėtų gėrimo receptas
Norintys namuose pasiruošti tokį gėrimą gali išbandyti šį receptą. Reikės:
- 5 g imbiero šaknies;
- 3 skiltelių česnako;
- 30 ml citrinų sulčių;
- 1 valgomojo šaukšto mėtų lapelių;
- 250 ml vandens;
- šiek tiek medaus.
Nuluptą imbierą reikia sutarkuoti, česnaką sutrinti ir sumaišyti su citrinų sultimis bei mėtų lapeliais. Mišinys užpilamas verdančiu vandeniu ir palaikomas apie 10 minučių. Tokį gėrimą reikėtų vartoti saikingai, o ilgalaikio vartojimo be specialisto priežiūros vengti.