Maisto poveikį sveikatai gali lemti ne vien produktų pasirinkimas, bet ir valgymo laikas. Tarptautinė tyrėjų komanda, vadovaujama daktaro Hassano Dashti iš Masačusetso bendrosios ligoninės ir Harvardo medicinos mokyklos, nagrinėjo beveik 3000 suaugusiųjų mitybos įpročius bei jų sąsajas su mirtingumu.
Dalyvių duomenys buvo stebimi ilgą laiką. Per 22 metus užfiksuoti 2361 mirties atvejis, todėl mokslininkai galėjo įvertinti, kaip valgymo režimas siejasi su ilgalaikiais sveikatos rezultatais.
Anksčiau valgantys pusryčius išgyveno dažniau
Tyrimo išvados, paskelbtos žurnale „Communications Medicine“, rodo ryšį tarp pusryčių laiko ir ankstyvos mirties rizikos. Analizė parodė, kad kiekviena papildoma valanda, kuria pusryčiai buvo atidedami, buvo susijusi su didesne tokios baigties tikimybe.
Skirtumas atsispindėjo ir 10 metų išgyvenamumo rodikliuose: tarp anksčiau pusryčiaujančių žmonių jis siekė 89,5 proc., o tarp tų, kurie pirmąjį dienos valgį atidėdavo vėlesniam laikui, – 86,7 proc. Nors absoliutus skirtumas nėra didelis, jis buvo statistiškai reikšmingas ir atskleidė bendrą tendenciją didesnėje populiacijoje.
„Iki šiol mes mažai supratome, kaip maitinimosi laiko poslinkis veikia vyresnio amžiaus žmonių sveikatą. Dabar matome, kad pusryčiai iš tiesų yra labai svarbūs“, – pažymėjo Dashti.
Kodėl svarbus valgymo laikas?
Mokslininkai atkreipia dėmesį į chrononutricologiją – sritį, tiriančią, kaip valgymo laikas veikia organizmą. Pastovesnis mitybos režimas gali padėti palaikyti cirkadinius ritmus, susijusius su medžiagų apykaita, hormonų išskyrimu, gliukozės kontrole ir uždegiminiais procesais.
Ankstesnis maisto vartojimas gali padėti reguliuoti energijos apykaitą ir mažinti medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Vis dėlto vėlyvi pusryčiai nebūtinai yra vienintelis veiksnys. Jie neretai sutampa su depresija, lėtiniu nuovargiu ar burnos sveikatos problemomis, kurios gali apsunkinti reguliarų valgymą.
Kaip vertinti rezultatus kasdienybėje?
Tyrimo duomenys skatina daugiau dėmesio skirti valgymo režimo pastovumui, tačiau svarbu nepamiršti, kad didelė dalis šių išvadų paremta stebėjimu.
Tai reiškia, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp vėlesnių pusryčių ir ankstyvos mirties ne visais atvejais gali būti nustatytas.
Vyresnio amžiaus žmonėms mitybos sprendimai turėtų būti individualūs. Jei anksti pusryčiauti sunku dėl apetito stokos ar virškinimo sutrikimų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba dietologu. Kasdienybėje gali padėti šie principai:
- stengtis valgyti panašiu metu kiekvieną dieną;
- rinktis maistingus ir lengvai virškinamus pusryčius;
- jei įmanoma, vengti ilgo naktinio maisto vartojimo;
- neatidėlioti pusryčių pernelyg vėlam laikui.
Taigi pastovesnis mitybos režimas ir ankstesni pusryčiai gali būti siejami su geresne sveikata bei didesniu išgyvenamumu, ypač vyresniame amžiuje. Tačiau kiekvieno žmogaus aplinkybės skiriasi, todėl kilus sunkumų dėl mitybos režimo verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.