Pusryčiai gali būti svarbūs ne tik energijos balansui, bet ir imuninei sistemai. Leidinyje „Immunity“ aprašytas tyrimas rodo, kad ilgalaikis rytinio valgymo praleidimas gali būti susijęs su didesne onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Mokslininkai nustatė, kad nevalgymas ryte keičia imuninės sistemos ląstelių pasiskirstymą ir organizmo reakciją į stresą.
Pelėms pusryčių nebuvimas pakeitė monocitų kiekį
„Icahn“ medicinos mokyklos tyrėjai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo dvi pelių grupės. Vienos pelės sočiai maitintos iškart po pabudimo, o kitoms tuo metu buvo duodama tik vandens. Norėdami stebėti organizmo reakciją, mokslininkai kraujo mėginius rinko pabudimo metu, taip pat praėjus 4 ir 8 valandoms.
Rezultatai parodė ryškų monocitų – imuninių ląstelių, svarbių kovojant su infekcijomis ir navikais, – sumažėjimą pelių, kurios ryte negavo maisto, kraujyje. Praėjus keturioms valandoms po praleistų pusryčių, kraujyje buvo apie 90 proc. mažiau monocitų, o po aštuonių valandų jų beveik nebeliko. Tyrėjų vertinimu, tai reiškia, kad organizmas į rytinį badavimą reaguoja aktyviai, perkeldamas šias ląsteles į kitas vietas.
Kaip į badavimą reaguoja organizmas
Mokslininkai nustatė, kad rytinis alkis suaktyvina smegenų streso atsaką. Jis skatina monocitus migruoti į kaulų čiulpus, kur šios ląstelės tampa mažiau aktyvios. Nors per 24 valandas monocitai vėl patenka į kraują, staigus jų sugrįžimas gali išprovokuoti uždegimines reakcijas.
Pelėms, kurioms po ilgesnio rytinio badavimo buvo leista pavalgyti, pastebėta uždegimo požymių, sumažėjęs atsparumas infekcijoms ir didesnė širdies problemų rizika. Šie imuninės sistemos pokyčiai gali padėti paaiškinti, kodėl ilgalaikis pusryčių praleidimas siejamas su lėtinėmis ligomis, įskaitant kai kuriuos vėžio tipus.
Monocitai padeda atpažinti ir šalinti navikus, todėl jų veiklos slopinimas gali sudaryti palankesnes sąlygas patologiniams procesams vystytis. Vis dėlto tyrimas neįrodo, kad toks pats mechanizmas ir tokios pačios pasekmės būtinai pasireiškia žmonėms.
Ką svarbu žinoti apie pusryčius
Nors eksperimentas atliktas su gyvūnais, mokslininkai ir medikai ragina įvertinti rytinio valgymo reikšmę. Rekomenduojama pavalgyti per pirmąsias 45 minutes po pabudimo ir rinktis maistingą, sotų patiekalą, kuriame būtų baltymų, skaidulų bei sveikųjų riebalų. Toks maistas gali padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje, imuninį atsaką ir sumažinti streso poveikį organizmui.
Kadangi žmogaus organizmo reakcija gali skirtis nuo pelių, išvadas dar reikės patikslinti klinikiniais tyrimais su žmonėmis. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis ar besilaikantiems specialios mitybos rekomenduojama prieš keičiant valgymo įpročius pasitarti su gydytoju arba registruotu dietologu. Mitybos sprendimus svarbu grįsti individualia sveikatos būkle ir patikimais moksliniais duomenimis.