Ar griežtai augalinė mityba padeda sulaukti ilgesnio gyvenimo? Kinijoje atliktas didelės apimties tyrimas rodo, kad 80 metų ir vyresnių žmonių grupėje šimtmečio dažniau sulaukė tie, kurie valgė ir gyvūninės kilmės produktus. Vis dėlto tyrimas taip pat išryškino kasdienio daržovių vartojimo naudą.
Analizuoti daugiau nei 5 tūkst. vyresnių žmonių duomenys
Tyrimas paskelbtas žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“. Mokslininkai išnagrinėjo 5203 dalyvių, kuriems stebėjimo pradžioje, 1998 metais, buvo ne mažiau kaip 80 metų, duomenis. Per stebėjimo laikotarpį 1495 iš jų sulaukė 100 metų, o 3744 mirė anksčiau.
Statistinė analizė parodė, kad visiškai mėsos atsisakę žmonės turėjo apie 19 proc. mažesnę tikimybę sulaukti šimtmečio nei visavalgiai. Tarp veganų šis skirtumas buvo dar didesnis – jų tikimybė pasiekti 100 metų buvo 29 proc. mažesnė. Vegetarų, valgiusių kiaušinius ir pieno produktus, tikimybė buvo maždaug 14 proc. mažesnė, o peskatarų, vartojusių žuvį, mityba pranašumo prieš visavalgišką modelį taip pat neparodė.
Daržovės išsiskyrė kaip teigiamas veiksnys
Nors tyrimo rezultatai neparodė griežtos augalinės mitybos pranašumo, kasdienis daržovių valgymas buvo vienas ryškiausių teigiamų veiksnių. Tokių daržovių vartojusių žmonių tikimybė sulaukti 100 metų buvo 84 proc. didesnė.
Tyrėjai pabrėžia, kad šie duomenys nereiškia, jog ilgaamžiškumui būtina rinktis vien mėsą. Jie veikiau rodo galimą įvairių maisto produktų derinio reikšmę labai vyresniame amžiuje, kai organizmui gali būti sunkiau gauti pakankamai būtinų maistinių medžiagų.
Reikšmę gali turėti kūno masė ir mitybos trūkumai
Pasak tyrimo autorių, vyresniame amžiuje dažniau nyksta raumenų masė – pasireiškia sarkopenija – ir didėja mitybos trūkumų rizika. Todėl pakankamas baltymų, vitamino B12, geležies bei kitų mikroelementų kiekis gali būti ypač svarbus.
„Mūsų tyrimas rodo, kad 80 metų ir vyresniems žmonėms racionas, apimantis tiek augalinius, tiek gyvūninius produktus, gali geriau prisidėti prie ilgaamžiškumo nei griežtas vegetarizmas, ypač tiems, kurių kūno masė yra per maža“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius daktaras Xiang Gao iš Fudano universiteto.
Rezultatai skyrėsi pagal kūno masę
Mitybos ir ilgaamžiškumo sąsaja nebuvo vienoda visiems tyrimo dalyviams. Vegetarai, kurių kūno masės indeksas buvo normalus, neturėjo mažesnių galimybių sulaukti 100 metų nei mėsą valgę žmonės. Tarp antsvorio turinčių asmenų mitybos modelis statistiškai reikšmingos įtakos taip pat neturėjo.
Kitokia tendencija nustatyta tarp žmonių, kurių kūno masė buvo nepakankama. Šioje grupėje kasdienis mėsos vartojimas buvo susijęs su 44 proc. didesne tikimybe sulaukti 100 metų. Tai leidžia manyti, kad bendras gaunamų maistinių medžiagų kiekis ir žmogaus kūno masės būklė gali keisti mitybos bei ilgaamžiškumo sąsajas.
Vieno recepto ilgaamžiškumui tyrimas nepateikia
„Subalansuota mityba, derinant gyvūninės ir augalinės kilmės produktus, gali geriau prisidėti prie ilgaamžiškumo tarp vyresnio amžiaus žmonių, turinčių nepakankamą kūno masę“, – sakė Gao.
Tad tyrimo išvados nėra raginimas rinktis vien mėsą. Jos pabrėžia subalansuoto raciono ir individualių poreikių vertinimo svarbą, ypač vyresniame amžiuje. Mokslininkai pažymi, kad reikėtų daugiau tyrimų su labai pagyvenusių žmonių grupėmis, kad senėjančioms visuomenėms būtų galima pateikti tikslesnes mitybos rekomendacijas.
Svarbiausia tyrimo išryškinta praktinė žinutė – kasdienės daržovės ir individualiai pritaikyta mityba. Racionas turėtų atsižvelgti į konkretaus žmogaus sveikatą, kūno masę ir metabolizmo poreikius, o ne būti grindžiamas vien ideologiniu pasirinkimu.