Po Marijampolės Poezijos parke įvykusio išpuolio nukentėjusios nepilnametės mama pirmą kartą viešai papasakojo apie šeimos išgyvenimus. Pasak jos, dukrai suduoti smūgiai – tik dalis patirtos žalos. Ne mažiau skaudžiai šeimą paveikė viešas pažeminimas ir aplinkinių abejingumas.
Socialiniame tinkle paskelbtame įraše moteris teigė sieksianti, kad būtų įvertinti ne tik mergaitę mušusio asmens, bet ir kitų prie smurto prisidėjusių jaunuolių veiksmai.
„Šito aš taip nepaliksiu – tai yra mamos žodis!“ – pareiškė nukentėjusiosios mama.
Šeimai skaudžiausia ne vien dėl fizinių sužalojimų
Moteris klausė, kodėl smurtą mačiusi kompanija neapgynė jos dukros. Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti, kad išpuolį stebėjo būrys jaunuolių: kai kurie filmavo, juokėsi ar kitaip reagavo. Aktyviai mėgino smurtą nutraukti tik viena mergaitė.
Nukentėjusiosios mama pabrėžė, jog tėvai pasirengę padaryti viską, kad vaikas būtų apgintas ir sulauktų teisingumo. Jos vertinimu, fiziniai sužalojimai laikui bėgant turėtų sugyti, tačiau emocinės pasekmės gali išlikti kur kas ilgiau.
„Guzai užgis, skausmas dings…“ – rašė moteris, pridurdama, kad širdies žaizdos taip greitai neužsitrauks.
Šeima ketina bendradarbiauti su teisėsauga ir siekti, kad būtų įvertintas kiekvieno incidento dalyvio vaidmuo.
Išpuolis įvyko liepos 15-osios vakarą
Incidentas Marijampolės Poezijos parke įvyko 2026 metų liepos 15-osios vakarą. Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše užfiksuotas fizinis smurtas prieš nepilnametę merginą.
Kauno apygardos prokuratūra nurodo, kad nukentėjusiajai buvo suduota keliasdešimt smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu. Po užpuolimo mergaitė pasijuto blogai ir buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Į teisėsaugą kreipėsi jos artimieji.
Šalia buvę jaunuoliai smurtą stebėjo ir filmavo. Vaizdo įrašas dar tą patį vakarą pradėjo sparčiai plisti internete, todėl mergaitės patirtą pažeminimą pamatė didelė auditorija.
Pirminiais duomenimis, konfliktas galėjo kilti dėl socialiniame tinkle parašyto komentaro. Tačiau tai yra tik viena iš tiriamų versijų. Tikslias įvykio priežastis ir aplinkybes turės nustatyti pareigūnai.
Teisinė kvalifikacija dar gali keistis
Po vaizdo įrašo išplitimo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Staniulis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Tyrimui vadovauja Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, o procesinius veiksmus atlieka Marijampolės apskrities policijos Marijampolės komisariato pareigūnai.
Šiuo metu nustatyta teisinė kvalifikacija nėra galutinė. Nukentėjusiosios šeimai atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas teigė, kad gavus medicinos ekspertų išvadas tyrimas gali būti papildytas straipsniu dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tam būtina tiksliai nustatyti sužalojimų pobūdį ir galimas ilgalaikes pasekmes.
Bus nagrinėjami visų įvykio dalyvių veiksmai
G. Černiausko teigimu, tyrėjų dėmesys neturėtų apsiriboti tiesiogiai smurtavusiu asmeniu. Teks vertinti, ar kiti šalia buvę jaunuoliai kurstė smurtą, palaikė užpuolikę, tyčiojosi iš aukos, trukdė jai pasitraukti, filmavo įvykį arba sąmoningai platino įrašą.
Vien buvimas įvykio vietoje savaime nereiškia atsakomybės, tačiau kiekvieno jaunuolio elgesys ir pasisakymai turi būti analizuojami atskirai. Ypač svarbu išsiaiškinti, ar kas nors aktyviai skatino smurtą arba kitaip prie jo prisidėjo.
Advokato žiniomis, parke buvo ne tik jaunesnių vaikų, bet ir šešiolikmečių bei dar vyresnių jaunuolių. Dėl to jų teisinė padėtis gali skirtis nuo pagrindinės galimos smurto dalyvės, gimusios 2013 metais, padėties.
Draugė bandė sustabdyti smurtą
Teisininkų dėmesio sulaukė ir trylikametė nukentėjusiosios draugė. Ji buvo vienintelė iš susirinkusiųjų, bandžiusi užstoti mušamą mergaitę ir nutraukti išpuolį.
Advokatas jos elgesį įvardijo kaip pavyzdį vaikams ir suaugusiesiems. Pasak jo, kitos nukentėjusiosios draugės taip pat norėjo padėti, tačiau jas paralyžiavo baimė.
Ši situacija rodo, kad smurto liudininkams ne visada saugu įsikišti fiziškai. Vis dėlto galima pasitraukti į saugią vietą, skambinti numeriu 112, kreiptis į suaugusiuosius ar kitaip organizuoti pagalbą.
Filmavimas ir įrašo paskelbimas internete nėra tinkamas būdas padėti aukai. Vaizdo medžiaga gali tapti įrodymu, tačiau ją reikėtų perduoti teisėsaugai, o ne platinti viešai.
Galimos priemonės ir jaunesniam nei 14 metų vaikui
Viešojoje erdvėje daug diskutuota apie galimos smurto dalyvės amžių. Skelbiama, kad ji gimė 2013 metais, todėl įvykio metu nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio paprastai taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvoje bendra baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba yra 16 metų. Nuo 14 metų atsakomybė taikoma tik už konkrečias Baudžiamajame kodekse nurodytas veikas, tarp jų – nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą ir kai kuriuos kitus sunkius nusikaltimus.
Jaunesniam nei 14 metų vaikui įprasta baudžiamoji bausmė negali būti skiriama, tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijos neturi jokių priemonių. Įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Atskirai gali būti sprendžiamas ir nukentėjusiajai padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimas.
Bus vertinama ir psichologinė žala
Nukentėjusiosios šeimai atstovaujantis advokatas teigia, kad bus siekiama žalos atlyginimo. Reikalavimo dydis priklausys nuo medikų ir kitų specialistų išvadų.
Vertinami turėtų būti ne tik fiziniai sužalojimai. Žalos dalį gali sudaryti baimė išeiti į viešumą, nerimas, pažeminimo jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas kitais žmonėmis ir išgyvenimai dėl visoje Lietuvoje išplitusio vaizdo įrašo.
Advokato vertinimu, emocines pasekmes gali būti gerokai sunkiau įveikti nei matomus kūno sužalojimus. Įraše užfiksuotas ne vien mušimas, bet ir aplinkinių reakcijos, todėl mergaitė gali išgyventi jausmą, kad iš jos skausmo buvo viešai tyčiojamasi.
Žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas įtraukiant nepilnamečių tėvus ar kitus teisėtus atstovus. Vis dėlto konkrečius atsakingus asmenis ir jų atsakomybės ribas turės nustatyti tyrimas bei, jei reikės, teismas.
Mama paragino pasirašyti peticiją
Nukentėjusiosios mama taip pat paragino visuomenę paremti internete paskelbtą peticiją. Joje Seimas raginamas peržiūrėti nepilnamečių atsakomybės reglamentavimą už itin žiaurias smurtines veikas.
Pati peticija galiojančių įstatymų nepakeičia. Tam reikėtų parengti teisės aktų pataisas, jas apsvarstyti Seime ir įvertinti jų suderinamumą su vaiko teisių apsauga, baudžiamosios teisės principais bei tarptautiniais Lietuvos įsipareigojimais.
Diskutuojant apie atsakomybės amžių svarbu atskirti bausmę nuo ankstyvosios intervencijos. Specialistų pagalbos, elgesio korekcijos, vaiko aplinkos įvertinimo ir darbo su šeima gali prireikti net tuomet, kai vaikas dar nėra sulaukęs baudžiamosios atsakomybės amžiaus.
Raginimai keršyti gali paskatinti naują smurtą
Vaizdo įrašui išplitus internete, pasirodė ne tik palaikymo nukentėjusiajai žinučių, bet ir grasinimų bei raginimų susidoroti su galimais išpuolio dalyviais.
Toks atsakas nepadeda nei tyrimui, nei vaikų saugumui. Viešinant nepilnamečių vardus, nuotraukas, gyvenamąsias vietas ar socialinių tinklų paskyras gali būti pažeidžiamos jų teisės, skatinamos naujos patyčios ir apsunkinamas objektyvus aplinkybių nustatymas.
G. Černiauskas agresyvius raginimus socialiniuose tinkluose įvertino kaip platesnės smurto problemos požymį. Jo nuomone, visuomenė negali smerkti smurto ir tuo pat metu pati raginti smurtauti.
Šiuo metu svarbiausia leisti teisėsaugai atlikti tyrimą, užtikrinti nukentėjusiosios saugumą ir suteikti jai profesionalią medicininę bei psichologinę pagalbą.
Marijampolės išpuolio aplinkybės tebėra tiriamos. Galutinis teisinis įvertinimas bus pateiktas surinkus liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą, medicinos ekspertų išvadas ir kitus reikšmingus duomenis.
