Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriuje šią vasarą pacientų srautai išlieka itin dideli. Nuo birželio pradžios per parą čia vidutiniškai apsilanko apie 320 žmonių, o rekordinėmis dienomis jų skaičius siekia beveik 400.
Tokio intensyvumo dienomis naujas pacientas užregistruojamas maždaug kas 3–4 minutes. Ligoninės medikai prašo pacientų ir jų artimųjų kantrybės bei primena: priimamajame pagalba teikiama ne pagal tai, kas atvyko pirmas, o pagal sveikatos būklės sunkumą.
Vasarą daugiausia darbo turi traumatologai
Šiltuoju metų laiku traumų padaugėja dėl aktyvaus laisvalaikio, kelionių, sporto, darbų sodybose ir kitų veiklų. Todėl RVUL Skubiosios pagalbos skyriuje ypač didelis krūvis šiuo metu tenka traumatologijos, terapijos ir chirurgijos specialistams.
Kai kuriomis paromis traumatologai priima daugiau nei 170 pacientų. Terapijos profilio gydytojai per dieną įvertina iki 100 žmonių, o chirurgų pagalbos prireikia beveik 70 pacientų.
Paciento apžiūra dažnai yra tik pirmasis pagalbos etapas. Norint nustatyti būklę, gali reikėti kraujo tyrimų, rentgenogramos, kompiuterinės tomografijos ar kitų diagnostinių procedūrų. Gavę rezultatus medikai sprendžia, ar pacientas gali būti išleistas gydytis namuose, ar jį būtina hospitalizuoti.
Didelis darbo krūvis tenka ir radiologijos specialistams. Ligoninės duomenimis, per parą vidutiniškai atliekama apie 320 rentgenologinių bei 120 kompiuterinės tomografijos tyrimų.
Kodėl vėliau atvykęs pacientas kartais apžiūrimas anksčiau?
Skubiosios pagalbos skyriuje pacientai suskirstomi pagal būklės pavojingumą. Todėl ką tik atvykęs žmogus gali būti apžiūrėtas pirmiau nei kelias valandas laukiantis pacientas, jeigu jo sveikatai ar gyvybei kyla didesnė grėsmė.
Pagal skubiosios pagalbos kategorijas:
- pirmosios kategorijos pacientams pagalba turi būti suteikta nedelsiant;
- antrosios kategorijos pacientams ji turi būti pradėta teikti per 10 minučių;
- trečiosios kategorijos pacientai pagalbos turėtų sulaukti per valandą;
- ketvirtosios kategorijos pacientams pagalba turi būti suteikta per dvi valandas.
Jeigu paciento būklė nepriskiriama būtinajai pagalbai, laukti gali tekti gerokai ilgiau. Tokia sistema sukurta tam, kad pirmiausia būtų pasirūpinta žmonėmis, kuriems delsimas gali sukelti sunkių komplikacijų ar kainuoti gyvybę. Dėl to priimamojo eilė nėra organizuojama taip, kaip parduotuvėje ar įprastoje gydytojo konsultacijoje.
Laukimas koridoriuje neparodo viso medikų darbo
RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas sako, kad pacientų skaičiui augant ilgėja ir laukimo laikas. Tuo metu, kai vieni žmonės laukia koridoriuje, personalas gali gaivinti pacientą, stabdyti kraujavimą, vertinti sunkią traumą ar organizuoti skubią operaciją.
Laukimo trukmę lemia ne tik bendras atvykusiųjų skaičius. Ji gali pailgėti, jei vienu metu atvežami keli sunkios būklės pacientai, prireikia papildomų tyrimų, kitų specialistų konsultacijų arba būtina stebėti, kaip keičiasi žmogaus būklė.
Skyriaus vadovas pacientų ir jų artimųjų prašo kantrybės bei pagarbaus bendravimo su personalu. Dideli srautai reiškia ne tik didesnį fizinį krūvį, bet ir emocinę įtampą, nes gydytojai bei slaugytojai nuolat priima greitus ir sveikatai svarbius sprendimus.
Kada būtina vykti į Skubiosios pagalbos skyrių?
Į priimamąjį reikėtų kreiptis tuomet, kai būklė atsirado staiga ir delsti gali būti pavojinga. Tai gali būti sunki trauma, gausus kraujavimas, staigus sąmonės sutrikimas, stiprus krūtinės skausmas, ryškus dusulys ar kiti ūmūs simptomai.
Skubios pagalbos reikia ir atsiradus galimiems insulto požymiams: staigiam vienos kūno pusės nusilpimui, veido persikreipimui, kalbos ar pusiausvyros sutrikimui. Įtarus infarktą ar insultą, žmogui praradus sąmonę arba negalint saugiai savarankiškai pasiekti ligoninės, būtina skambinti numeriu 112.
Ilga eilė neturėtų tapti priežastimi vengti pagalbos. Jei būklė gali kelti pavojų gyvybei, kreiptis reikia nedelsiant – sunkiausi pacientai bendroje eilėje nelaukia.
Stabilios būklės atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją
Skubiosios pagalbos skyrius nėra skirtas ilgai trunkantiems simptomams tirti, lėtinėms ligoms koreguoti, receptams pratęsti ar planinėms specialistų konsultacijoms. Čia taip pat nesudaromas ilgalaikis gydymo planas – tai paprastai atlieka šeimos gydytojas arba konkrečios srities specialistas.
Jeigu sveikatos sutrikimas neprasidėjo staiga, nėra pavojingų simptomų ir būklė išlieka stabili, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Ne darbo metu galima susisiekti su gydymo įstaigos nurodytu budinčiu gydytoju arba vykti į skubiosios medicinos pagalbos kabinetą.
Ligonių kasų duomenimis, daliai į ligoninių priimamuosius atvykstančių žmonių pakaktų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Tokie apsilankymai didina bendrą pacientų srautą, tačiau šie žmonės negali būti aptarnaujami anksčiau už pacientus, kurių būklė yra sunki.
Priimamasis taip pat nepakeičia planinės konsultacijos ir nesuteikia galimybės greičiau patekti pas konkretų norimą specialistą.
Nežinant, kur kreiptis, galima skambinti 113
Jei žmogus nėra tikras, ar jo būklė reikalauja skubios pagalbos, tačiau aiškios grėsmės gyvybei nėra, jis gali paskambinti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos konsultaciniu numeriu 113.
Šiuo numeriu teikiamos medicininės konsultacijos ir neskubi informacija. Specialistas gali padėti įvertinti simptomus ir patarti, ar kreiptis į šeimos gydytoją, budinčią gydymo įstaigą, savarankiškai vykti į priimamąjį, ar kviesti greitąją pagalbą. Esant tiesioginei grėsmei gyvybei, reikia skambinti 112.
Pacientų daugėja ir dėl sunkiau gaunamų konsultacijų
P. Ukso teigimu, dalis žmonių į ligoninės priimamąjį atvyksta ne vien todėl, kad neteisingai įvertina savo simptomus. Vasarą atostogauja dalis šeimos gydytojų ir specialistų, todėl poliklinikose gali ilgėti registracijos eilės, o konsultaciją gauti greitai tampa sunkiau.
Vis dėlto vienas Skubiosios pagalbos skyrius negali išspręsti viso regiono sveikatos paslaugų prieinamumo problemų. Kai daugėja neskubių pacientų, labiausiai nukenčia tie, kuriems pagalbos reikia greitai, nors jų būklė dar nepriskiriama pačiai pavojingiausiai kategorijai.
Medikai pabrėžia, kad jų kreipimasis nėra skirtas atgrasyti žmones nuo gydymo. Gyventojai raginami rinktis tą sveikatos priežiūros grandį, kurioje konkreti problema gali būti išspręsta tinkamiausiai ir efektyviausiai.
„Mūsų žinutė paprasta – mes visada pasirengę padėti“, – pabrėžia P. Uksas.
Tinkamai pasirinkęs, kur kreiptis, pacientas gali greičiau gauti reikalingą konsultaciją ir kartu padėti išsaugoti skubiosios medicinos išteklius tiems, kurių būklė blogėja čia ir dabar.
