Marijampolės Poezijos parke sumuštos nepilnametės mama teigia mananti, kad išpuolis prieš jos dukrą galėjo būti suplanuotas. Moteris pasakoja, jog mergaičių nesutarimai prasidėjo socialiniuose tinkluose, o dar prieš viešai išplitusį mušimo įrašą dukra esą buvo užpulta tame pačiame parke.
„Aš manau, kad ši egzekucija buvo suplanuota“, – sakė nukentėjusiosios mama. Vis dėlto jos nurodomos aplinkybės kol kas yra šeimos versija. Jas kartu su kitais duomenimis turės patikrinti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai.
Nesutarimai galėjo prasidėti socialiniuose tinkluose
Pasak motinos, konfliktas kilo dėl internete paskelbtų jos dukros nuotraukų. Moteris teigė, kad kita paauglė vienoje jaunimo naudojamoje socialinėje platformoje viešino mergaitės atvaizdus su žeminančiais ir necenzūriniais užrašais.
Nukentėjusioji, mamos teigimu, į tai atsakė panašiu būdu. Moters vertinimu, tokia reakcija galėjo supykdyti kitą mergaitę ir paskatinti kerštą. Prokuratūra yra nurodžiusi, kad pirminiais tyrimo duomenimis paauglės buvo pažįstamos, o jų nesutarimai galėjo būti susiję su komentarais socialiniame tinkle. Tikslios konflikto aplinkybės dar aiškinamos.
Ši istorija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninės patyčios ir žeminimas internete gali persikelti į realų gyvenimą. Vaiko teisių gynėjai ragina suaugusiuosius išsaugoti įžeidžiančias žinutes, komentarus bei ekrano nuotraukas. Tokia medžiaga vėliau gali būti svarbi mokyklai, policijai ar kitoms institucijoms vertinant situaciją.
Mama kalba apie dar vieną incidentą
Nukentėjusiosios mama tvirtina, kad pirmasis fizinis susidūrimas įvyko pirmadienį – likus dviem dienoms iki socialiniuose tinkluose išplitusio vaizdo įrašo. Jos teigimu, ir tuomet incidentas įvyko Marijampolės Poezijos parke.
Moteris pasakojo, kad kita mergaitė dukrai užlaužė pirštus, trenkė per veidą ir vijo ją iš parko. Paauglė nubėgo pas netoliese buvusią pusseserę, o vėliau abi grįžo paklausti, kodėl prieš ją buvo smurtaujama.
Šie pasakojimai kol kas nėra galutinės teisėsaugos išvados. Tyrėjai turės nustatyti, ar ankstesnis susidūrimas iš tiesų įvyko, kas jame dalyvavo ir ar jis susijęs su liepos 15-osios išpuoliu.
Smurtą parke stebėjo ir filmavo kiti jaunuoliai
Pagrindinis incidentas įvyko 2026 metų liepos 15-osios vakarą. Internete paskelbtame įraše matyti, kaip ant suoliuko sėdinčiai merginai kita paauglė telefonu smogia į galvą. Vėliau ji nukentėjusiąją muša rankomis ir spardo.
Prokuratūros duomenimis, nepilnametei buvo suduota kelios dešimtys smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu. Netoliese buvę jaunuoliai įvykį stebėjo bei filmavo, o smurto vaizdai dar tą patį vakarą pradėjo plisti socialiniuose tinkluose.
Įraše girdėti aplinkinių reakcijos ir juokas. Visuomenės pasipiktinimą sukėlė ne tik pats smurtas, bet ir tai, kad dauguma įvykį mačiusių žmonių jo nestabdė ir nekvietė pagalbos.
Po išpuolio mergaitė buvo išvežta į gydymo įstaigą
Nukentėjusiosios mama teigė, kad po mušimo ant dukros galvos buvo matyti trys dideli, nuo kraujosruvų pamėlynavę gumbai. Pasak moters, paauglei smarkiai skaudėjo galvą ir buvo sunku atsigulti ant pagalvės.
Mergaitė po įvykio pasijuto blogai ir buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Suteikus pagalbą bei įvertinus sužalojimus, ji išleista gydytis namuose. Prokuratūros atstovė buvo nurodžiusi, kad duomenų apie sunkius sužalojimus nėra, tačiau galutinį traumų pobūdį ir smūgių skaičių turėjo nustatyti tyrimas.
Medikų išvados gali turėti reikšmės sprendžiant dėl galutinio veikos teisinio įvertinimo. Nustačius kitokio sunkumo sveikatos sutrikdymus, tyrimo kvalifikacija galėtų būti tikslinama.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Staniulis dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tyrimui vadovauja Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, o procesinius veiksmus atlieka Marijampolės policijos komisariato pareigūnai.
Policija pranešė nustačiusi konflikte dalyvavusias nepilnametes. Pareigūnai aiškinasi, kas paskatino išpuolį, kiek žmonių prie jo prisidėjo ir kokie buvo kiekvieno įvykio vietoje buvusio asmens veiksmai.
Viešai skelbta, kad tiesiogiai smurtavusi mergaitė gimė 2013 metais. Dėl jos amžiaus tyrėjai turės įvertinti, kokios teisinės ir auklėjamojo poveikio priemonės galėtų būti taikomos. Lietuvoje bendra baudžiamoji atsakomybė paprastai kyla nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik už Baudžiamajame kodekse konkrečiai nurodytas veikas.
Jaunas amžius savaime nereiškia, kad institucijos į įvykį nereaguos. Gali būti vertinamas vaiko elgesys, šeimos padėtis, pagalbos poreikis, žalos atlyginimas ir kitų incidento dalyvių atsakomybė.
Su šeimomis dirba vaiko teisių specialistai
Po incidento Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba susisiekė su abiem šeimomis. Specialistai nurodė planuojantys susitikti su nukentėjusiąja, smurtavusia nepilnamete ir jų artimaisiais.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu įvertinti ne tik nukentėjusio vaiko būklę, bet ir priežastis, dėl kurių kitas vaikas ėmėsi smurto. Abiem mergaitėms ir jų šeimoms gali prireikti skirtingos socialinės, psichologinės ar kitokios specialistų pagalbos.
Nukentėjusiajai svarbu užtikrinti emocinį saugumą ir apsaugoti ją nuo pakartotinio traumavimo. Internete platinamas mušimo įrašas gali nuolat priminti patirtą pažeminimą ir dar labiau didinti psichologinę žalą.
Šeima sieks, kad būtų įvertinti visų dalyvių veiksmai
Po išpuolio mergaitės mama socialiniame tinkle kreipėsi į artimuosius ir visuomenę. Ji teigė, kad šeima neketina nutylėti to, kas įvyko, ir sieks visų prie situacijos prisidėjusių asmenų veiksmų įvertinimo.
„Šito aš taip nepaliksiu – tai yra mamos žodis!“ – paskelbė moteris.
Mama sakė suprantanti, kad fizinės traumos ilgainiui gali užgyti, tačiau dukros patirtas pažeminimas, baimė ir nusivylimas šalia buvusių žmonių abejingumu gali išlikti daug ilgiau.
Policija ragina nesidalyti smurto vaizdais
Policija po įrašo išplitimo paragino žmones jo neplatinti, neviešinti nepilnamečių vardų, nuotraukų ir socialinių tinklų paskyrų. Taip pat prašoma negrasinti, neįžeidinėti ir neraginti susidoroti.
Pakartotinis vaizdo įrašo skelbimas, net ir siekiant pasmerkti smurtą, tik padidina žmonių, matančių nukentėjusiosios pažeminimą, skaičių. Tyrimui reikšmingą medžiagą reikėtų išsaugoti ir perduoti policijai, tačiau jos neviešinti.
Patyrus patyčias internete, rekomenduojama išsaugoti įžeidžiančias publikacijas, apie jas pranešti socialinio tinklo administracijai, ugdymo įstaigai ar atsakingoms institucijoms. Apie žalingą ir nepilnamečius žeminantį turinį galima informuoti ir Ryšių reguliavimo tarnybos administruojamą interneto karštąją liniją „Švarus internetas“.
Ar išpuolis buvo suplanuotas, kokios buvo jo priežastys ir koks kiekvieno jaunuolio vaidmuo, turės nustatyti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Kol kas mamos pasakojimas lieka svarbia, tačiau oficialiai nepatvirtinta įvykių versija.
