FNTT atliko kratas penkių „Nemuno aušros“ valdybos narių patalpose

Antradienio rytą teisėsaugos pareigūnai atliko kratas kelių partijos „Nemuno aušra“ valdybos narių namuose ir darbo vietose. Generalinės prokuratūros duomenimis, veiksmus vykdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), o jie susiję su anksčiau pradėtu ikiteisminiu tyrimu.

Kratos atliktos pas penkis parlamentarus

Procesiniai veiksmai vyko pas penkis partijos valdybos narius ir Seimo narius: Liną Šukytę-Korsakę, Robertą Puchovičių, Kęstutį Bilį, Daivą Žebelienę ir Tadą Sadauskį. „Nemuno aušros“ valdybą sudaro 11 narių.

L. Šukytė-Korsakė į parlamentą 2024 metais pateko su „Nemuno aušros“ sąrašu. Iki išrinkimo į Seimą ji dirbo Klaipėdos vicemere.

Tiriama automobilių nuoma partijai

Generalinė prokuratūra skelbia, kad kratos susijusios su aplinkybėmis, kuriomis partijai „Nemuno aušra“ buvo nuomojami automobiliai. Gegužę, vykdant tą patį ikiteisminį tyrimą, kratos jau buvo atliktos buvusio partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir valdybos narės Daivos Petkevičienės darbo vietose, namuose bei partijos būstinėje.

Tyrėjai aiškinasi, ar R. Žemaitaičio ir D. Petkevičienės automobilių nuoma partijai galėjo turėti nusikalstamos veikos požymių. Taip pat vertinama, ar transporto priemonės nebuvo naudojamos asmeniniais ar kitais neteisėtais tikslais, o tai galėtų būti susiję su interesų konfliktu arba netinkamu lėšų panaudojimu.

Įtarimai kol kas nepareikšti

Šiuo metu nė vienam asmeniui įtarimai nėra pareikšti. Tyrimas tęsiamas, o FNTT renka ekonominius duomenis, tikrina perdavimo dokumentus, sutarčių formaliuosius aspektus ir galimus piktnaudžiavimo požymius.

Krata yra procesinis veiksmas, kuriuo siekiama surasti dokumentus ir kitą informaciją, galinčią padėti patvirtinti arba paneigti įtartinas finansines operacijas.

Tolesni tyrimo veiksmai

Viešumas tokioje situacijoje gali paveikti partijos reputaciją ir rinkėjų pasitikėjimą. Vis dėlto vien atliekami procesiniai veiksmai nereiškia asmens kaltės – visi žmonės laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta teismo tvarka.

Toliau gali būti analizuojami dokumentai ir finansiniai srautai, apklausiami liudytojai bei vertinamos galimos administracinės ar baudžiamosios pasekmės. Jei bus surinkta pakankamai duomenų, prokuratūra gali pareikšti įtarimus ir pradėti teismo procesą. Kol kas institucijos pateikia ribotą informaciją, o tolesnės tyrimo detalės priklausys nuo surinktų įrodymų ir tyrėjų veiksmų.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *