Varškė ir jogurtas dažnai atsiduria kasdieniame valgiaraštyje, tačiau pasirinkimą tarp jų gali lemti ne tik skonis. Abu pieno produktai suteikia baltymų ir svarbių maistinių medžiagų, bet skiriasi natrio, magnio, probiotikų bei riebalų kiekiais. Todėl vienas gali būti palankesnis sportuojantiems, kitas – siekiantiems papildyti mitybą naudingomis bakterijomis ar kontroliuoti druskos vartojimą.
Baltymų kiekis panašus
Aktyviai gyvenantys žmonės ir sportininkai, rinkdamiesi tarp šių produktų, dažnai pirmiausia vertina baltymus. Dietologė Jamie Mok teigia: „Kalbant apie baltymus, riebalus ir angliavandenius, graikiškas jogurtas ir varškė yra beveik lygūs“.
Vienoje varškės porcijoje paprastai būna apie 12–15 gramų baltymų, o graikiškame jogurte – maždaug 10–17 gramų. Paprastame jogurte jų kiekis dažniausiai siekia 8–12 gramų. Taigi tiek varškė, tiek jogurtas gali būti kokybiški baltymų šaltiniai, padedantys palaikyti raumenų masę ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.
Mineralų skirtumai gali būti svarbūs
Varškėje ir jogurte kalcio, kalio bei vitamino B12 kiekiai dažniausiai yra panašūs, nors graikiškas jogurtas kai kuriais atvejais gali būti šiek tiek turtingesnis. Didesnis skirtumas pastebimas vertinant natrį ir magnį. „Jų skirtumas – natrio ir magnio kiekyje: varškė turi beveik devynis kartus daugiau natrio ir dvigubai mažiau magnio nei graikiškas jogurtas“, – pažymi Mok.
Daviso pateikiamas pavyzdys šį skirtumą gerai atskleidžia: puodelyje graikiško jogurto yra apie 75 mg natrio, o varškėje – apie 680 mg. Dėl to žmonėms, ribojantiems druskos vartojimą arba turintiems širdies ir kraujagyslių ligų riziką, verta atidžiai perskaityti produkto etiketę.
Jogurtas dažniau turi probiotikų
Jogurtas išsiskiria gyvosiomis ir aktyviosiomis bakterijų kultūromis. „Jogurtas gaminamas naudojant gyvas ir aktyvias kultūras, kurios natūraliai yra probiotikų, palaikančių žarnyno sveikatą, šaltinis“, – sako Mok.
Davis taip pat pažymi: „Graikiškas jogurtas su gyvomis aktyviomis kultūromis turi žarnynui naudingų probiotikų, o tik tam tikros rūšys fermentuotos varškės turi šių naudingų bakterijų“.
Todėl norint palaikyti žarnyno mikroflorą, tinkamesnis pasirinkimas dažniausiai bus jogurtas, kurio sudėtyje nurodytos gyvos aktyvios kultūros.
Riebalai keičia tekstūrą, skonį ir kaloringumą
Produkto riebumas turi įtakos ne tik jo energinei vertei, bet ir konsistencijai bei skoniui. Riebesnė varškė būna kremiškesnė, o mažesnio riebumo produktas – sausesnis ir pikantiškesnis. Panašiai riebus jogurtas pasižymi tirštesne, sodresne tekstūra, o liesesni jo variantai gali turėti rūgštų poskonį.
Daugiau riebalų turintys produktai gali būti tinkamesni žmonėms, kuriems reikia papildomų kalorijų, pavyzdžiui, intensyviai sportuojantiems ar reabilituojantiems pacientams.
Produktą verta rinktis pagal tikslą
Dietologų rekomendacija paprasta: universalaus atsakymo, kuris produktas geresnis, nėra. Paprastas nugriebtas jogurtas arba varškė daugeliui žmonių gali būti geras baltymų ir kalcio šaltinis.
- Jei svarbūs probiotikai, mažesnis natrio kiekis ir daugiau magnio, verta rinktis graikišką jogurtą su gyvomis aktyviomis kultūromis.
- Jei reikia sotaus ir patogaus baltymų šaltinio kasdieniam vartojimui, tinkamas pasirinkimas gali būti varškė.
- Jei aktualus didesnis kalorijų kiekis, galima rinktis riebesnius abiejų produktų variantus.
Galutinį sprendimą geriausia priimti pagal produkto etiketę, savo mitybos tikslus ir sveikatos poreikius. Daugeliu atvejų naudinga namuose turėti ir varškės, ir jogurto – tuomet produktą galima pasirinkti pagal konkrečią situaciją.