Česnakas dažnai vertinamas ne vien kaip prieskonis, bet ir kaip produktas, galintis papildyti sveikatai palankią mitybą. Izraelio gydytoja Maya Rozman atkreipia dėmesį, kad svarbiausia česnako veiklioji medžiaga yra alicinas. Jam priskiriamas galimas poveikis cholesterolio kiekiui, kraujospūdžiui, bakterijoms ir uždegiminiams procesams, taip pat tam tikras vėžio rizikos mažinimas. Vis dėlto naudą lemia ne tik pats česnakas, bet ir tai, kaip jis paruošiamas.
Alicinas susidaro susmulkinus česnaką
Sveikoje česnako skiltelėje alicino nėra aktyvia forma. Šis junginys pradeda formuotis tada, kai sutraiškytame ar supjaustytame česnako audinyje susiliečia fermentai ir alicino pirmtakai. Didžiausias alicino kiekis, remiantis moksliniais duomenimis, pasiekiamas praėjus maždaug 5–10 minučių po česnako sutraiškymo.
Tačiau alicinas nėra stabili medžiaga. Praėjus vienai ar dviem valandoms jo kiekis gerokai sumažėja, o aukšta temperatūra, ypač ilgai kepant ar kaitinant, jį greitai sunaikina.
Paruošimo būdas gali turėti reikšmės
Norint išsaugoti kuo daugiau veikliųjų medžiagų, česnaką patariama laikyti sveiką iki pat vartojimo. Prieš dedant į patiekalą skiltelę reikėtų sutraiškyti arba smulkiai supjaustyti ir palikti maždaug 10 minučių. Per šį laiką gali susidaryti alicinas.
Paruoštą česnaką galima dėti į šaltus patiekalus, padažus ar salotas, taip pat atsargiai sumaišyti su aliejumi. Jei česnakas naudojamas recepte, kurio neįmanoma paruošti be kaitinimo, jį geriau įmaišyti pačioje pabaigoje arba trumpai pakepinti. Taip galima išsaugoti dalį veikliųjų medžiagų.
Ilgas kepimas aukštoje temperatūroje nėra tinkamas pasirinkimas, jei česnakas vartojamas pirmiausia dėl jo galimų sveikatai naudingų savybių. Be to, džiovintuose ar iš anksto susmulkintuose parduotuvėse parduodamuose produktuose aktyvaus alicino gali būti mažiau, todėl jų poveikis gali būti silpnesnis.
Kada reikėtų būti atsargiems
Įprasti maistiniai česnako kiekiai daugeliui žmonių yra saugūs.
Vis dėlto didesnis jo kiekis gali sukelti virškinimo diskomfortą ir nemalonų kvapą, taip pat padidinti kraujavimo riziką. Tai ypač aktualu žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus, arba kraują skystinančius vaistus.
Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, ruošiatės operacijai ar vartojate receptinius vaistus, prieš pradėdami vartoti dideles česnako dozes ar jo papildus pasitarkite su gydytoju.
Minimi ir burokėliai bei avižos
Šalia česnako aptariami ir kiti produktai. Žaliuose burokėliuose išlieka daugiau vitamino C ir folio rūgšties, tačiau termiškai apdoroti burokėliai yra lengviau virškinami ir gali suteikti daugiau įsisavinamos geležies.
Avižiniuose dribsniuose esantis beta gliukanas siejamas su „blogojo“ cholesterolio mažinimu, didesniu sotumu ir stabilesniu gliukozės kiekiu kraujyje. Šios savybės išlieka tiek valgant virtus, tiek nevirtus avižinius dribsnius.
Taigi, norint iš česnako gauti kuo daugiau naudos, svarbu jį sutraiškyti ar smulkiai supjaustyti ir prieš vartojant trumpai palaukti. Ilgo kaitinimo reikėtų vengti, o dėl didesnių dozių ir galimos sąveikos su vaistais verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.