Cholesterolis organizmui reikalingas – jis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo veikloje. Vis dėlto per didelis jo kiekis kraujyje laikomas vienu svarbiausių aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Du pagrindiniai cholesterolio tipai
Kraujyje cholesterolis pernešamas lipoproteinais. Didelio tankio lipoproteinai (DTL arba HDL) dažnai vadinami „geruoju“ cholesteroliu, nes jie padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš arterijų ir nugabena jį į kepenis, kur jis gali būti perdirbtas.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL arba LDL) įprastai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu. Kai jų kiekis kraujyje yra per didelis, šios dalelės gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir skatinti aterosklerozės vystymąsi.
Lieknas kūnas neapsaugo nuo padidėjusio LDL
Manyti, kad aukštas cholesterolio kiekis būdingas tik nutukusiems žmonėms, būtų klaidinga. Cholesterolio rodikliams didelę įtaką gali daryti genetika. Pavyzdžiui, šeiminė hiperkolesterolemija gali lemti itin aukštą LDL kiekį ir normalaus svorio žmonėms.
Riziką taip pat gali didinti mityba, kurioje gausu sočiųjų ir transriebalų, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, tam tikri hormonų ar skydliaukės sutrikimai bei amžius. Todėl net lieknas ir fiziškai aktyvus žmogus gali susidurti su didesne kardiovaskuline rizika, jei jo lipidų profilis yra nepalankus.
Žala kraujagyslėms gali ilgai nepasireikšti
Ilgainiui padidėjęs LDL skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Dėl jų kraujagyslės siaurėja, o kartu didėja širdies priepuolio, insulto ir periferinių kraujagyslių ligų tikimybė.
Cholesterolio padidėjimas dažnai nesukelia aiškių simptomų, kurie išryškėtų tik ligai pažengus. Dėl to svarbu reguliariai atlikti lipidų tyrimus ir, gydytojui rekomendavus, įvertinti kitus rizikos veiksnius.
Gyvensenos pokyčiai ir gydymas
Cholesterolio kiekį pirmiausia padeda kontroliuoti kasdieniai įpročiai. Rekomenduojama:
- mažinti sočiųjų ir transriebalų vartojimą bei riboti greitąjį maistą;
- rinktis sveikesnius riebalus, pavyzdžiui, aliejus, riešutus ir žuvų taukus;
- į mitybą įtraukti daugiau skaidulų turinčių produktų, tokių kaip avižos, pupelės ir vaisiai;
- rinktis augalinių sterolių turinčias maisto produktų alternatyvas;
- reguliariai judėti, kontroliuoti kūno svorį ir mesti rūkyti;
- alkoholį vartoti saikingai.
Jeigu vien gyvensenos pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą, pavyzdžiui, statinus. Šie vaistai veiksmingai mažina LDL kiekį ir padeda sumažinti kardiovaskulinę riziką. Ar gydymas reikalingas, taip pat kokie turėtų būti tiksliniai lipidų rodikliai, sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į bendrą riziką ir ligų istoriją.
Kraujo lipidų rodiklius verta tikrinti reguliariai, o dėl jų įvertinimo konsultuotis su šeimos gydytoju arba kardiologu. Ypač svarbu tai daryti, jei šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ligų atvejų. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas ir koregavimas gali reikšmingai sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę net tuomet, kai žmogus atrodo lieknas ir aktyvus.