Ne visus kūno siunčiamus signalus reikėtų nurašyti nuovargiui ar įtemptai dienai. Krūtinės skausmas, diskomfortas skrandyje, nuolatinis galvos skausmas ar jėgų stoka kartais išlieka net tada, kai medicininių tyrimų rezultatai būna geri. Tokiais atvejais simptomus gali palaikyti ilgalaikė psichinė įtampa ir kasdieniai gyvensenos įpročiai.
Fiziniai simptomai gali būti susiję su emocine įtampa
„Mūsų kūnas nemoka kalbėti, todėl apie negalavimus jis išduoda įvairiais simptomais – traškesiu, maudimu ar skausmu. Ką mes tada darome? Šiuos pojūčius ignoruojame, kol labai neskauda, o kai suskausta, išgeriame vaistų nuo skausmo. Pasekmė užgesinama, o kaip su priežastimi – mūsų psichika, kuri šiuos skausmus per organus ir sukelia?“ – pasakoja daugiau nei 35 metus pacientus konsultuojanti gydytoja natūropatė, endobiogenikos specialistė E. Jaskelevičienė.
Anot jos, ryšys tarp psichinės įtampos ir fizinių negalavimų nėra naujas. Psichosomatika, kaip medicinos sritis, jau seniai nagrinėja, kaip emocijos bei psichologinė įtampa veikia organizmą. Dažniausiai nukenčia tos sistemos, kurių žmogus negali valingai kontroliuoti – širdies, kraujagyslių ir virškinimo. Todėl patiriant stresą pirmiausia gali „prabilti“ skrandis ar širdis.
Tyrimai taip pat sieja emocijas su kūno pojūčiais: nerimas neretai jaučiamas kaip spaudimas krūtinėje, o baimė – kaip sunkumas skrandyje. Kai stresas užsitęsia, psichika gali reikšmingai paveikti įvairias organų sistemas.
Virškinimo sistema reaguoja į neišspręstą įtampą
„Šis ryšys turi aiškų fiziologinį pagrindą. Patyrus stresą, organizmas aktyvuoja evoliucinę „kovok arba bėk“ reakciją, todėl kraujotaka iš virškinimo organų nukreipiama į širdį ir raumenis, nes pavojaus akimirką virškinimas tampa antraeilis“, – aiškina bioreguliacinės medicinos gydytoja.
Tokį atsaką gali sukelti ne tik realus pavojus, bet ir nuolat lydintys rūpesčiai: nesibaigiantys darbai, šeimos problemos, didelis gyvenimo tempas ar svarbūs pokalbiai.
Dėl to virškinimo sistema gali ilgai išlikti įtampos būsenoje. „Mazgas skrandyje“ ar „drugeliai pilve“ prieš reikšmingą įvykį nėra vien metafora – tai streso signalas, perduodamas žarnynui.
Virškinimui gali būti naudinga:
- valgyti lėčiau ir susikurti pastovią valgymo rutiną;
- prie stalo nesinaudoti ekranais;
- kvėpuoti lėtai, pavyzdžiui, įkvepiant 4 sekundes ir iškvepiant 6 sekundes;
- niūniuoti, nes tai stimuliuoja klajoklį nervą ir padeda pereiti į „ilsėkis ir virškink“ režimą;
- po valgio trumpai pasivaikščioti ir pakankamai išsimiegoti.
Nuolatinis nuovargis ne visada reiškia miego trūkumą
Chroniškas stresas gali būti viena iš lėtinio nuovargio priežasčių. Aukštas kortizolio lygis apsunkina užmigimą ir neleidžia tinkamai atkurti jėgų, todėl susidaro uždaras ratas. Padėti gali ekranų atsisakymas prieš miegą, pastovus miego grafikas, judėjimas dieną ir streso ribojimas.
Kai kurie tyrimai rodo, kad užmigimą gali pagerinti ir du kiviai prieš miegą. Vis dėlto, jei miego ar nuovargio problemos tęsiasi ilgai, jų priežasčių reikėtų ieškoti kartu su specialistu.
Įtampa dažnai kaupiasi pečiuose ir sprande
„Patirdami stresą ar grėsmę, nesąmoningai susigūžiame – pakeliame pečius, įtempiame sprandą, tarsi gindamiesi. Trumpą laiką tai natūralu, bet, kai įtampa tampa kasdienė, pečiai taip ir lieka „pakelti“ – diena iš dienos, mėnesį po mėnesio“, – sako gydytoja.
Neatsitiktinai sakome, kad ant pečių nešame sunkią gyvenimo naštą arba kad kažkas yra mūsų galvos skausmas. Šiose kūno vietose gali kauptis tai, ko žmogus nepaleidžia.
Įtampą mažinti padeda reguliarios pertraukos darbo metu, sąmoningas pečių nuleidimas, kaklo bei pečių tempimo pratimai ir vakarinė ritė. Jei skausmai kartojasi, verta kreiptis į specialistą, kuris įvertintų ne tik fizinius, bet ir emocinius veiksnius.