Vaikų plaukai gali atskleisti ne tik jų priežiūros įpročius. Plaukų sruogose išliekantis kortizolis leidžia įvertinti ilgalaikį organizmo atsaką į stresą, todėl mokslininkai tiria, ar šis rodiklis gali būti susijęs su vaikų psichine sveikata.
Vaterlo universiteto mokslininkai E. Littler, Z. Butt, A. Gonzales ir M. Ferro analizavo plaukų kortizolio koncentraciją (HCC) Kanados vaikų grupėje. Tyrimo tikslas buvo įvertinti, kaip ilgalaikiai kortizolio pokyčiai siejasi su depresijos, nerimo ir elgesio problemomis.
Ką parodė ketverius metus trukęs stebėjimas?
Tyrime dalyvavo 244 vaikai nuo 2 iki 16 metų, gyvenantys su lėtinėmis fizinėmis ligomis. Jie buvo stebimi ketverius metus. Per šį laiką mokslininkai vertino plaukų kortizolio pokyčius ir kartu fiksavo psichinės sveikatos rodiklius.
Kortizolis dažniausiai nustatomas tiriant kraują arba seiles, tačiau plaukų analizė suteikia galimybę įvertinti ilgesnį hormoninės apkrovos laikotarpį ir nereikalauja invazinės procedūros. Tyrėjai nustatė tris pagrindinius kortizolio kitimo modelius:
- nuolat aukštą kortizolio lygį;
- nuolat žemą kortizolio lygį;
- kortizolio mažėjimą nuo aukšto iki žemo lygio.
Daugiau nei du trečdaliai tyrimo dalyvių priklausė grupei, kurioje HCC išliko nuolat aukštas. Šių vaikų grupėje dažniau pasireiškė depresijos ir nerimo simptomai.
Galima sąsaja su emocine ir elgesio sveikata
Tyrimas išryškino dvi svarbias tendencijas. Nuolat aukšti kortizolio rodikliai gali būti ankstyvas ženklas, rodantis didesnę psichinės sveikatos sunkumų riziką. Tuo metu vaikams, kurių kortizolio lygis sumažėjo nuo aukšto iki žemo, rečiau buvo nustatoma elgesio ir emocinės sveikatos problemų.
Šių sąsajų priežastys gali būti skirtingos. Jas gali lemti ilgalaikio streso poveikis, individualūs gebėjimai reguliuoti stresą, genetinis polinkis arba kelių veiksnių derinys.
Kodėl vien plaukų tyrimo nepakanka?
Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo rezultatus reikia vertinti atsargiai. Jame dalyvavo vaikai, turintys lėtinių fizinių ligų, todėl išvados nebūtinai atspindi visų vaikų populiaciją ar sveikų vaikų grupes.
Plaukų kortizolio koncentracijai įtakos gali turėti ir medikamentai, plaukų priežiūros priemonės, odos ar plaukų patologijos, amžius bei brendimas. Dėl šių priežasčių vien HCC tyrimas negali būti laikomas galutine diagnoze.
Galimos praktinės tyrimo pritaikymo kryptys
Plaukų kortizolio analizė gali būti naudinga kaip neinvazinė priemonė ilgalaikiam stresui įvertinti. Ateityje ji potencialiai galėtų padėti anksčiau pastebėti vaikus, kuriems kyla didesnė psichinės sveikatos problemų rizika.
Vis dėlto prieš taikant metodiką plačiau reikėtų atlikti daugiau tyrimų. Juose svarbu įtraukti sveikus vaikus, skirtingų socioekonominių grupių dalyvius ir įvertinti galimus trukdžius bei biologinių veiksnių skirtumus.
Tėvams ir specialistams svarbu vertinti ne vien vaiko plaukų būklę, bet ir jo elgesį bei emocinę savijautą. Nuolatiniai miego, valgymo, bendravimo su draugais ar nuotaikos pokyčiai yra priežastis pasitarti su pediatru arba vaikų psichikos sveikatos specialistu. Plaukų kortizolio tyrimas gali būti tik papildoma atrankos priemonė, o tolesni sprendimai turėtų būti grindžiami išsamesniu medicininiu ir psichologiniu vertinimu bei reikalinga pagalba.