Šaltuoju metų laiku vaistažolių arbata dažnai tampa ne tik šildančiu gėrimu, bet ir pagalbine priemone prastai savijautai palengvinti. Vis dėlto jos poveikį lemia pasirinkti augalai, arbatos stiprumas ir tai, kiek laiko ji vartojama. Specialistai primena, kad net natūralios priemonės gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Arbata gali padėti peršalus
Gydytoja akušerė-ginekologė Regina Mekienė sako, kad pajutus peršalimo simptomus vaistažolių arbatas vartoti galima ir patartina. Jos taip pat padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, kuri svarbi organizmui atsigaunant.
Peršalus gali tikti aviečių ir šalpusnių arbata. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į alergijos požymius. „Jeigu išgėrus vaistažolių arbatos, išberia kūną, tai tos žolės vartoti jau nereikėtų“, – pabrėžia gydytoja. Pastebėjus stiprią reakciją, vartojimą reikia nutraukti ir kreiptis į gydytoją.
Kaip tinkamai paruošti vaistažolių arbatą?
Arbatos stiprumas priklauso ir nuo paruošimo. Gydytojos rekomendacija vienai stiklinei reikėtų užplikyti vieną arbatinį šaukštelį vaistažolių karštu, bet ne verdančiu, maždaug 80 °C temperatūros vandeniu. Pusės litro gėrimui pakanka dviejų šaukštelių.
Užplikytą arbatą reikėtų palaikyti 2–3 minutes, o vėliau žoles išimti. Taip išvengiama pernelyg didelės koncentracijos ir kartaus skonio, galinčio atsirasti žolėms ilgai mirkstant.
Renkantis jau paruoštus mišinius iš parduotuvės ar interneto, svarbu perskaityti jų sudėtį. „Kiekvienas augalas turi savo laboratoriją, todėl ir vienas komponentas arbatos mišinyje gali sukelti nepageidaujamą poveikį“, – teigia Regina Mekienė.
Kiek laiko galima vartoti?
Vaistažolių nereikėtų vartoti be pertraukos ilgą laiką. Medikės teigimu, gydantis arbatomis lėtines ligas, jų vartojimą rekomenduojama apriboti iki 21 dienos, o tada padaryti savaitės pertrauką. „Ilgai naudojant organizmas pripranta prie žolių poveikio, nebereaguoja, todėl ir reikalinga daryti pertrauką“, – aiškina gydytoja.
Atsargumo reikėtų laikytis ir vaikams duodant vaistažolių arbatos. „Kol aukšta temperatūra, galima bandyti ją numušti vaistažolių arbata, 2-3 dienos tikrai nepakenks, bet po to jau ir nebereikia vaikams jos duoti“, – sako specialistė.
Nuolat vaistus vartojantys žmonės prieš rinkdamiesi vaistažoles turėtų pasitarti su gydytoju. Kai kurie augalai gali pakeisti medikamentų poveikį. Ypač svarbu prisiminti jonažolę: „Tarkime jonažolių arbatos jokiu būdu negalima gerti vartojant psichotropinius vaistus, nes jonažolė yra labai stipri žolė ir gali sumažinti vaistų veikimą“, – primena gydytoja.
Kokios vaistažolės gali būti naudingos?
- Liepžiedžiai, avietės ir bruknės skatina prakaitavimą bei gali padėti mažinti temperatūrą.
- Islandinė kerpena ramina gerklę.
- Čiobreliai skatina atsikosėjimą.
- Gysločių lapai ir šalavijas gali mažinti gerklės sudirgimą.
- Ramunėlės palaiko kvėpavimo takų funkciją.
- Melisų lapai ramina ir padeda geriau pailsėti.
Vaistažolių arbata gali būti naudinga pagalbinė priemonė peršalus, tačiau ją vartojant svarbu žinoti mišinio sudėtį, nepadauginti ir laikytis tinkamo paruošimo. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant kitus vaistus, dėl vaistažolių derinimo verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.