Atostogos dažnai laikomos greitu būdu atgauti jėgas, tačiau keliolika laisvų dienų ne visada išsprendžia ilgai besikaupiantį nuovargį. Jei grįžę į įprastą ritmą nesijaučiate pailsėję ar energingi, tai gali reikšti, kad reikalingas ne tik trumpas atsitraukimas, bet ir kasdienių įpročių bei gyvenimo aplinkybių peržiūra.
Savijautą lemia ne vien atostogos
„Tyrimo duomenys aiškiai parodė, kad gera savijauta nėra vien poilsio savaitgalį ar vasaros atostogų klausimas. Ją labiausiai veikia kasdieniai dalykai – miegas, fizinė sveikata, nuovargis, santykiai ir gebėjimas derinti darbą su poilsiu. Tad net ir išvykus atostogų vidinė įtampa nebūtinai dingsta. Būtent todėl svarbu ne tik ieškoti trumpalaikio atokvėpio, bet ir geriau suprasti, kur slypi tikrosios prastesnės savijautos priežastys. Tik tuomet galime tikslingiau kalbėti apie prevenciją ir praktiškus būdus, kaip padėti jaustis geriau“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacinės veiklos vadovė.
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis pabrėžia, kad energijai palaikyti svarbūs ne tik ilgesni poilsio laikotarpiai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar kasdien pakanka miego ir fizinio aktyvumo, ar mityba palanki sveikatai, taip pat į emocinę aplinką namuose.
Dažnesnės pertraukos gali būti naudingesnės
Atostogų trukmė savaime negarantuoja, kad žmogus visiškai atsigaus. „Mokslas tyrinėja viską – net ir atostogas. Šią sritį nagrinėjantys mokslininkai sako, kad poilsio pikas pasireiškia aštuntą atostogų dieną. Tyrimai taip pat rodo, kad visgi geriau ilsėtis dažniau, o ne ilgiau“, – atskleidžia specialistas.
Todėl vietoje vieno ilgo poilsio laikotarpio gali būti prasminga planuoti trumpesnes, bet dažnesnes pertraukas. Kaip pavyzdys minimos keturios poilsio dienos kas porą mėnesių. Tokia strategija gali padėti palaikyti energiją ir neleisti kauptis chroniškam nuovargiui.
Poilsis turi apimti ir atsitraukimą nuo darbo
Vien išvykimo iš įprastos aplinkos ne visada pakanka.
Svarbu ne tik fiziškai nebūti darbovietėje, bet ir psichologiškai atsiriboti nuo darbinių rūpesčių.
„Tam, kad pailsėtume, neužtenka tik fiziškai nebūti darbe. Reikia ir psichologiškai nuo jo atsiriboti – neatsakinėti į laiškus, žinutes, skambučius, negyventi nebaigtuose darbuose ar jaudintis dėl terminų. Todėl tikram poilsiui labai padeda veikla, kuri prikaustytų dėmesį ir atitrauktų nuo galvojimo apie darbą“, – pataria psichoterapeutas.
Poilsio metu taip pat svarbu derinti aktyvumą ir ramybę. Sąmoningai pasirenkama veikla gali padėti nukreipti dėmesį nuo darbo minčių ir suteikti galimybę persijungti.
Kai atostogos tampa dar vienu darbų sąrašu
Poilsis ne visada padeda, jei jis suplanuojamas kaip intensyvus projektas. D. Jakučionis pastebi, kad žmonės neretai stengiasi pamatyti visus lankytinus objektus, aplankyti artimuosius, pateisinti kitų lūkesčius, padaryti gražių nuotraukų ir grįžti su įspūdinga istorija apie maksimaliai išnaudotą laiką.
„„Reikia“ pamatyti visus lankytinus objektus, aplankyti visus artimuosius, įtilpti į visų lūkesčius, nepamiršti gražių nuotraukų, o grįžti – būtinai su istorija, kad laikas buvo išnaudotas maksimaliai. Žmonės dažnai neleidžia sau iš tikrųjų sulėtėti. Jie kelia daug lūkesčių atostogoms, nori kuo daugiau pamatyti, nuveikti, patirti. Prie to dar prisideda miego trūkumas, alkoholis, per mažai tikro atsipalaidavimo. Kita klaida – įsivaizdavimas, kad viskas turi vykti tiksliai pagal planą. Dideli lūkesčiai kartais sukelia ir didelį nusivylimą – todėl geriausia pasilikti vietos improvizacijai. Juk neretai kažkas neplanuoto gali atnešti dar daugiau malonių įspūdžių nei įgyvendintas punktas“, – sako D. Jakučionis.
Į poilsį verta įtraukti prasmingą veiklą
Atostogos nebūtinai turi būti skirtos vien neveikimui. Nauja patirtis ar veikla, kuri leidžia pajusti meistriškumą, taip pat gali padėti atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių.
„Galiausiai, atsijungti padeda ir meistriškumo jausmas. Per atostogas galima ne tik nieko neveikti, bet ir patirti ar išmokti ką nors, kas praturtina: ar tai būtų maisto gaminimas, ar naujas įgūdis, ar kūrybinė veikla. Tokios patirtys padeda persijungti iš darbinių minčių ir primena, kad gyvenimas nėra vien užduočių sąrašas“, – pasakoja D. Jakučionis.
Jei poilsis neatneša palengvėjimo, verta įvertinti, kas labiausiai sekina: per didelis darbo krūvis, prastas miegas ar santykių sunkumai. Tokias priežastis atpažinus lengviau imtis konkrečių, kasdienių pokyčių.