Kūdikio gimimas ne visada atneša vien džiaugsmą. Naujagimio susilaukusios moterys gali jausti didelį nuovargį, dažnai verkti, nerimauti ar kaltinti save, kad nejaučia visuomenėje vaizduojamo „instinktyvaus džiaugsmo“. Tokia savijauta kartais būna trumpalaikė, tačiau užsitęsę ar stiprėjantys simptomai gali rodyti rimtesnius emocinius sunkumus.
Kokie požymiai turėtų paskatinti sunerimti?
Po gimdymo nuotaiką gali veikti hormonų pokyčiai ir miego trūkumas. Vis dėlto svarbu stebėti ne tik savijautos intensyvumą, bet ir tai, kiek laiko ji tęsiasi. Anksti atpažinus nerimą keliančius požymius, galima laiku kreiptis pagalbos ir sumažinti būklės sunkėjimo riziką.
„Vaistinėje konsultuojant neseniai pagimdžiusias moteris kartais tenka išgirsti ne tik klausimų apie fizinę sveikatą, bet ir užuominų apie emocinius sunkumus. Dažniausiai moterys skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, miego sutrikimais, padidėjusiu nerimu ir sunkumu atsipalaiduoti net tada, kai atsiranda galimybė pailsėti. Neretai jos mini ir dirglumą, dažną verksmingumą, emocinį jautrumą ar abejojimą savo, kaip mamos, gebėjimais“, – sako vaistininkė Diana Saltanavičienė.
Trumpalaikis „motinystės liūdesys“ ir pogimdyvinė depresija
Lengvas liūdesys paprastai prasideda praėjus kelioms dienoms po gimdymo ir trunka iki dviejų savaičių. Jei savijauta nepagerėja, simptomai užsitęsia ar tampa stipresni, tai gali būti pogimdyvinės depresijos požymis.
„Tokia būsena dažniausiai prasideda praėjus keletui dienų po gimdymo ir gali tęstis apie dvi savaites. Tačiau jei simptomai užsitęsia ilgiau, jeigu jie sudėtingėja, pavyzdžiui, atsiranda nerimas, įkyrios mintys, kaltės jausmas, nemiga, motyvacijos stoka, irzlumas, nenoras bendrauti su draugais ar artimaisiais, būtina kreiptis pagalbos“, – sako A. Jurolaitė-Mažeikienė.
Įkyrios mintys, kaltė, nerimas, nemiga, motyvacijos stoka, irzlumas ar vengimas bendrauti su artimaisiais nėra požymiai, kuriuos reikėtų ignoruoti.
Ankstyvas įsikišimas gali padėti greičiau atsigauti ir sumažinti sunkesnių psichikos sutrikimų riziką.Kaip gali padėti artimieji?
Šeimos nariai dažnai pirmieji pastebi, kad moters savijauta pasikeitė. Tokiu metu svarbu jos nesmerkti, išklausyti ir pasiūlyti konkrečią pagalbą, užuot tik sakius, kad ji turėtų daugiau pailsėti.
- perimti dalį buities darbų;
- pasirūpinti kūdikiu, kad mama galėtų pailsėti ar išsimiegoti;
- aktyviai pasiūlyti pagalbą, nes moteris ne visada pati jos paprašo.
„Praktinė pagalba taip pat labai reikšminga: perimti dalį buities darbų, pasirūpinti kūdikiu, kad mama galėtų pailsėti. Dažnai moteris pati nepaprašo pagalbos, todėl artimieji galėtų pasiūlyti konkrečius būdus, kaip palengvinti jos kasdienybę“, – sako A. Jurolaitė-Mažeikienė.
Nuovargio ir fizinės sveikatos reikšmė
Hormonų svyravimai, dažni prabudimai naktį ir nepakankamas poilsis gali paveikti nuotaiką, didinti dirglumą bei nerimą. Nuolatinis išsekimas taip pat apsunkina prisitaikymą prie naujų motinystės iššūkių. Nors pirmaisiais mėnesiais po gimdymo tokia savijauta gana dažna, svarbu vertinti jos stiprumą ir trukmę.
„Tuo pačiu metu dažni prabudimai naktį ir nepakankamas poilsis mažina organizmo atsparumą, didina dirglumą ir nerimą. Nuolatinis nuovargis taip pat gali sustiprinti neigiamas emocijas ir apsunkinti prisitaikymą prie naujų motinystės iššūkių. Nors tokia savijauta pirmaisiais mėnesiais po gimdymo yra gana dažna, svarbu stebėti jos intensyvumą ir trukmę“, – sako vaistininkė.
Atsigavimui svarbi visavertė mityba, poilsis ir organizmo atsargų atkūrimas. Ypatingą dėmesį verta skirti geležiai ir B grupės vitaminams. „Ypatingą dėmesį verta skirti geležies atsargoms, ypač jei gimdymo metu buvo netekta daug kraujo, nes geležies trūkumas gali pasireikšti silpnumu, išsekimu ir koncentracijos sunkumais. Žindymo laikotarpiu svarbu rinktis preparatus, kurie yra tinkami vartoti maitinančioms moterims, ir neviršyti rekomenduojamų dozių. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad maisto papildai negali pakeisti visavertės mitybos ar profesionalios pagalbos, jei moteris susiduria su ryškiais emociniais sunkumais“, – sako D. Saltanavičienė.
Jeigu simptomai yra stiprūs ir ilgai nepraeina arba kyla minčių apie savęs žalojimą, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ar skubios pagalbos tarnybas.




