2017 metais Lietuvoje mirė apie 40,1 tūkst. žmonių – 964 mažiau nei 2016-aisiais. Higienos instituto statistika rodo, kad pagrindinė šalies gyventojų mirties priežasčių struktūra išlieka stabili: didžiausią visų mirčių dalį sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys.
Trys priežasčių grupės sudaro didžiąją dalį mirčių
Kraujotakos sistemos ligos, vėžys ir išorinės mirties priežastys kartu sudarė apie 83 proc. visų registruotų mirčių. Kraujotakos sistemos ligos buvo nurodytos kaip mirties priežastis 56,1 proc. atvejų, piktybiniai navikai – 19,9 proc., o išorinės priežastys sudarė apie 7 proc.
Šie rodikliai atspindi ilgalaikes tendencijas ir išryškina sritis, kurioms reikalingos aktyvios sveikatos politikos bei visuomenės prevencinės priemonės.
Vyrų ir moterų mirtingumo skirtumai
Išorinės priežastys sudarė dešimtadalį visų vyrų mirčių. Iš daugiau nei 2 tūkst. tokių atvejų 56,7 proc. buvo susiję su nelaimingais atsitikimais, tarp jų eismo įvykiais, kritimais ir paskendimais. Dar 29,2 proc. sudarė savižudybės. Dėl išorinių priežasčių vyrų rizika buvo maždaug 2,6 karto didesnė nei moterų.
Moterų mirčių struktūroje labiausiai išsiskyrė kraujotakos sistemos ligos – jos sudarė 63 proc. visų moterų mirčių. Piktybiniai navikai sudarė 17,3 proc., virškinimo sistemos ligos – 4,6 proc. Dėl išorinių priežasčių pernai mirė 773 moterys, arba 3,7 proc. visų mirusių moterų.
Vaikų ir kūdikių mirtingumo priežastys
2017 metais nuo vienerių metų iki pilnametystės mirė 91 vaikas. Išorinės priežastys sudarė 44 proc. šių mirčių, piktybiniai navikai – 17,6 proc., nervų sistemos ligos – 15,4 proc., o įgimtos formavimosi ydos – 8,8 proc.
Kūdikių mirtingumą dažniausiai lėmė perinatalinio laikotarpio ligos, sudariusios 34,1 proc. atvejų, ir įgimtos formavimosi ydos – 32,9 proc.
Prevencijai skiriamos sritys
Kadangi kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai lemia didžiausią mirčių dalį, svarbios išlieka sveika mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo mažinimas, alkoholio vartojimo kontrolė ir ankstyvas ligų nustatymas.
Kraujotakos ligų prevencijai taip pat reikalingas geresnis sveikatos raštingumas, prieinamos gydymo paslaugos ir arterinės hipertenzijos bei hiperlipidemijos kontrolės programos.
Mažinant išorinių priežasčių nulemtų mirčių skaičių, svarbu stiprinti saugumą keliuose, darbo vietose ir viešosiose erdvėse, tęsti savižudybių prevencijos programas bei gerinti skubiosios medicinos pagalbos kokybę. Kūdikių ir vaikų mirtingumo mažinimui reikšmingos perinatalinė priežiūra, ankstyvoji diagnostika ir tinkamas specialistų parengimas.
Higienos instituto duomenys rodo, kad bendra mirties priežasčių struktūra Lietuvoje nesikeičia iš esmės, tačiau mirtingumą galima mažinti pasitelkiant nuoseklią prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir skirtingoms gyventojų grupėms pritaikytas priemones.