Staiga atsiradusios raudonos, iškilusios ir stipriai niežtinčios pūkšlės gali būti dilgėlinės požymis. Ši alerginė odos reakcija nėra užkrečiama, tačiau nustatyti ją sukėlusį veiksnį ne visada paprasta. Reakciją gali paskatinti vaistai, infekcijos, tam tikras maistas, temperatūros pokyčiai ar kontaktas su gyvūnais. Todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti būklę, sumažinti diskomfortą ir kada kreiptis į specialistą.
Galimi dilgėlinę sukeliantys veiksniai
Dilgėlinės priežasčių spektras yra platus, o daliai žmonių jų nustatyti nepavyksta. Dermatovenerologė Inga Kisielienė teigia, kad reakcija gali atsirasti dėl kai kurių antibiotikų, virusinių infekcijų, staigios temperatūros kaitos, gyvūnų pleiskanų ir kailio, lėtinių ligų ar maisto produktų.
„Dilgėlinė gali pasireikšti nuo kai kurių antibiotikų, virusinių infekcijų, staigios temperatūrų kaitos, gyvūnų pleiskanų ir kailio, lėtinių ligų ar įvairių maisto produktų, ypač, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinių, braškių. Daliai pacientų priežastis taip ir lieka neišaiškinta”, – pasakoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Siekiant suprasti, kas galėjo sukelti bėrimą, verta stebėti ne tik odos pokyčius, bet ir aplinkybes, kuriomis jie atsirado.
Būdingi požymiai
Dilgėlinė dažniausiai atpažįstama pagal būdingą bėrimą – oda gali atrodyti taip, tarsi būtų nudilginta. Atsiradusios pūkšlės paprastai būna raudonos, iškilusios ir niežtinčios.
„Dilgėlinė pasireiškia niežtinčiais, raudonos spalvos iškilusiais bėrimais, panašiais į atsirandančius po nudilginimo dilgėle. Simptomai gali tęstis kelias dienas, lėtinės dilgėlinės atveju – kelias savaites ar mėnesius. Odos kasymas, stresas ar alkoholis visus dilgėlinės simptomus gali dar pabloginti“, – teigia gydytoja.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus požymius – burnos ar veido patinimą bei kvėpavimo sunkumus.
Jie gali rodyti sunkesnę reakciją, todėl tokiais atvejais būtina nedelsti kreiptis pagalbos.
Ką galima daryti namuose?
Jeigu reakcija nėra sunki, kai kurios priemonės gali trumpam sumažinti niežėjimą ir kitus nemalonius pojūčius. Vaistininkė Ilma Plynytė pataria: „Niežtinčias vietas galima sudrėkinti valgomuoju actu, tepti degutu ar nutrijų taukais, uždėti šaltą kompresą“.
Vis dėlto pažeistų vietų kasyti nereikėtų. Kasymas gali dar labiau sudirginti odą, pabloginti savijautą ir sukelti antrinę infekciją. Namų priemonės taip pat neturėtų pakeisti gydytojo konsultacijos, ypač jei bėrimas kartojasi.
Mityba ir kasdieniai įpročiai
Jei įtariama, kad dilgėlinę sukelia maistas, svarbu stebėti organizmo reakciją ir vengti galimų provokatorių. Gydytoja rekomenduoja atsiradus simptomams riboti daug histamino turinčius arba histaminą atpalaiduojančius produktus.
„Atsiradus dilgėlinės simptomams reikėtų vengti daug histamino turinčių arba histaminą atpalaiduojančių maisto produktų, pavyzdžiui, riešutų, jūros gėrybių, baklažanų, pomidorų, fermentinių sūrių, rūkytų ar vytintų maisto gaminių, citrusinių vaisių, marinuotų daržovių“, – apie rimtus mitybos pokyčius perspėja gydytoja.
Simptomus gali sustiprinti ir kiti veiksniai, todėl patariama vengti odą dirginančių drabužių, agresyvių prausiklių, alkoholio bei streso.
Kada būtina gydytojo konsultacija?
Jeigu dilgėlinė kartojasi arba bėrimai apima didelį odos plotą, reikėtų kreiptis į gydytoją alergologą ar dermatologą. Specialistas gali parinkti gydymą, atlikti alergijos tyrimus ir patarti, kaip išvengti pasikartojančių reakcijų.
Namų priemonės kai kuriais atvejais gali suteikti tik trumpalaikį palengvėjimą. Norint geriau kontroliuoti būklę, svarbu išsiaiškinti galimą priežastį ir laikytis specialistų rekomendacijų.