Elonas Muskas prabilo apie skaudžiausius karjeros metus ir alinantį darbo krūvį

Elonas Muskas viešai pripažino susiduriantis su dideliu pervargimu. Per interviu The New York Times jis susijaudino kalbėdamas apie pastarąjį laikotarpį ir teigė: „Pastarieji metai mano karjeroje buvo patys sunkiausi ir skausmingiausi“. Jo žodžiai atkreipė dėmesį į ilgalaikio darboholizmo poveikį sveikatai bei asmeniniam gyvenimui.

Darbo krūvis siekia iki 120 valandų per savaitę

Įkūrėjas pasakojo dirbantis iki 120 valandų per savaitę, neturėjęs tinkamo miego režimo ir nuo 2001 metų nesinaudojęs nė viena laisva savaite. Nuolatinis budrumas, sutrikęs miegas ir atitolimas nuo šeimos ilgainiui gali mažinti darbo našumą bei kenkti fizinei ir psichinei sveikatai.

Straipsnyje taip pat minima, kad Muskas kartais vartoja miego vaistus „Ambien“. Jo emocinę būklę dar labiau apsunkino asmeninės netektys, tarp jų – naujagimio praradimas.

Pervargimas nėra vien paprastas nuovargis

Pervargimas apibūdinamas kaip ilgalaikė būklė, kai išsiderina biologinis ritmas, kaupiasi miego trūkumas, nuolatinė įtampa ir emocinis išsekimas. Specialistų teigimu, darboholizmas kartais tampa būdu per darbą slopinti skausmą ar netekties jausmą.

Nors kurį laiką žmogus gali jaustis produktyvus, ilgainiui susidaro uždaras ratas: darbui skiriama vis daugiau laiko, tačiau veiklos efektyvumas ir gyvenimo kokybė prastėja.

Fiziniai pervargimo požymiai gali būti:

  • galvos skausmai;
  • susilpnėjusi koncentracija;
  • nuotaikų kaita;
  • silpnumas;
  • vegetacinės nervų sistemos sutrikimai.

Psichologiniai simptomai apima dirglumą, verksmingumą ir emocinį labilumą. Iki tam tikros ribos laboratoriniai tyrimai gali neparodyti aiškių pakitimų, todėl svarbu vertinti subjektyvius simptomus ir pokyčius kasdienybėje.

Atsigavimui būtina keisti gyvenimo ritmą

Pagrindiniai pervargimo įveikimo būdai yra poilsis ir gyvenimo ritmo koregavimas. Rekomenduojama aiškiai atskirti darbo bei poilsio laiką, planuoti reguliarias atostogas ir pasirūpinti tinkamu miegu.

Jeigu pervargimas susijęs su emocinėmis traumomis ar netektimi, gali būti reikalinga psichologinė pagalba: individualios konsultacijos, kognityvinė elgesio terapija arba pagalbos grupės. Kai kuriais atvejais taikomas ir medikamentinis gydymas, tačiau vaistus turi skirti gydytojas.

Darbo krūvį turėtų vertinti ir organizacijos. Pernelyg užsiėmę vadovai gali lemti ilgalaikį bendrovės efektyvumo sumažėjimą. Ieškodamas sprendimų, Muskas pabrėžė, kad ieško antro generalinio direktoriaus, su kuriuo galėtų pasidalyti atsakomybe ir darbo krūvį.

Visavertis atsigavimas reikalauja laiko ir nuoseklumo. Tam būtina atkurti miego režimą, sumažinti krūvį ir skirti daugiau dėmesio asmeninei gerovei bei santykiams su artimaisiais.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Donatas Petrauskis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *