Higienos instituto statistika rodo, kad Lietuvoje didžiausia grėsmė moterų sveikatai tebėra kraujotakos sistemos ligos. 2025 metais 1 000 moterų teko beveik 390 šių ligų atvejų, o tarp vyrų rodiklis siekė apie 307 atvejus 1 000 vyrų. Šiuos skirtumus lemia ne tik ligų paplitimas, bet ir visuomenės senėjimas bei įvairūs rizikos veiksniai.
Kokios ligos dažniausiai paveikia moteris?
Moterys dažniau nei vyrai serga hipertenzinėmis ir cerebrovaskulinėmis ligomis, širdies nepakankamumu bei venų varikoze. Vyrams dažniau nustatomas miokardo infarktas ir aterosklerozė.
Išankstiniais 2025 metų duomenimis, kraujotakos sistemos ligos buvo mirties priežastis 57,4 proc. visų mirusių moterų. Piktybiniai navikai sudarė 18,7 proc. mirčių. Tarp onkologinių ligų išlieka svarbios krūties ir gimdos kaklelio vėžio problemos: mirtingumas nuo krūties vėžio siekė 36,6 atvejo 100 000 moterų, o nuo gimdos kaklelio vėžio – 10,1 atvejo 100 000 moterų.
Didžiausi sergamumo rodikliai fiksuojami tarp 45 metų ir vyresnių moterų. Vis dėlto daugėja sveikatos sutrikimų ir 18–44 metų amžiaus grupėje. Tai rodo, kad nepilnavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, rūkymas ir didesnis stresas daro įtaką vis jaunesnėms moterims.
Prevencijos programose dalyvauja ne visos moterys
Specialistai ragina nelaukti pirmųjų simptomų ir laiku tikrintis sveikatą. Profilaktiniai patikrinimai bei dalyvavimas prevencinėse programose leidžia ligas nustatyti anksčiau, kai gydymas gali būti veiksmingiausias ir mažiau komplikuotas.
Prevencinių programų pasiekiamumas skiriasi. 2025 metais gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje dalyvavo 76,3 proc. tikslinės grupės moterų. Krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvauja kiek daugiau nei pusė jai priklausančių moterų.
Mažėja ir moterų aktyvumas širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programose. 2025 metais jose dalyvavo 33,6 proc. moterų, o 2021-aisiais šis rodiklis siekė 41,7 proc.
Prieinamumas ir kasdieniai įpročiai
Vien kvietimų pasitikrinti sveikatą nepakanka. Didesniam dalyvavimui reikalingos lankstesnės registracijos galimybės, mobilios patikros, darbo vietose organizuojamos profilaktikos iniciatyvos ir aiškesnė informacija apie prevencinių tyrimų naudą. Taip pat svarbu mažinti socialinius bei ekonominius barjerus, dėl kurių dalis moterų negali reguliariai tikrintis sveikatos.
Pačios moterys gali prisidėti prie ligų prevencijos kasdieniais pasirinkimais:
- reguliariai tikrinti kraujospūdį;
- rūpintis subalansuota mityba ir kūno svoriu;
- mažinti rūkymą ir alkoholio vartojimą;
- palaikyti fizinį aktyvumą;
- dalyvauti siūlomose onkologinių ligų prevencinėse patikrose.
Ankstyvas įsitraukimas į prevenciją gali sumažinti komplikacijų riziką, sutrumpinti gydymą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Investicijos į moterų sveikatą kartu mažina naštą sveikatos priežiūros sistemai ir prisideda prie visuomenės gerovės.