55-erių vyras nejautė jokių ryškių negalavimų ir manė esąs sveikas, tačiau profilaktinio patikrinimo metu atlikti papildomi tyrimai atskleidė rimtą vainikinių arterijų susiaurėjimą. Netrukus pacientas buvo skubiai paguldytas šuntavimo operacijai.
Apie ligą vyras sužinojo netikėtai
Vyras pasakojo, kad sveikatą tikrindavosi reguliariai. Per įprastus vizitus jam būdavo atliekami kraujo tyrimai ir elektrokardiograma. Nors kraujospūdis buvo kiek padidėjęs ir jis vartojo vaistus, jokių kitų sveikatos problemų nejautė.
„Kas kelerius metus pasitikrindavau sveikatą – medikai atlikdavo kraujo tyrimus, elektrokardiogramą. Kraujo spaudimas būdavo kiek didesnis, vartojau vaistus, bet iš esmės jaučiausi gerai. Nebuvo nei skausmų, nei kažkokių ryškių simptomų. Atrodė, esu visiškai sveikas žmogus“, – prisiminė pacientas.
Po įprastų tyrimų jam buvo rekomenduota apsilankyti pas kardiologą ir atlikti kompiuterinę tomografiją. Tyrimas parodė stiprų vienos kraujagyslės susiaurėjimą, todėl vėliau atlikta koronarografija. Vyras tikėjosi netrukus grįžti namo, tačiau gydytojai nusprendė, kad būtina skubi šuntavimo operacija.
Pacientas pripažino, kad didžiausias išbandymas buvo psichologinis šokas sužinojus apie grėsmę gyvybei. Po operacijos jis dėkojo medikams ir ragino savo bendraamžius neatidėlioti profilaktinių patikrų: „Pasitikrinti nieko nekainuoja, o nauda gali būti milžiniška.“
Širdies ligos gali ilgai nesukelti simptomų
Prof. Jolita Badarienė pabrėžia, kad prevencinės programos padeda nustatyti rizikos veiksnius dar prieš atsirandant pavojingiems simptomams. „Kartais pirmasis širdies ir kraujagyslių ligos simptomas gali būti infarktas ar net klinikinė mirtis. Todėl prevencinės programos yra itin svarbios – jos leidžia ligą nustatyti dar iki pasireiškiant pavojingiems simptomams“, – teigė profesorė.
Širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis tyliai: žmogus jaučiasi gerai, tačiau kraujagyslėse tuo metu gali kauptis ateroskleroziniai pakitimai. Riziką didina padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas ir nuolatinis stresas.
Dėl šios priežasties svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį ir cholesterolį. Esant indikacijoms, gydytojas gali rekomenduoti išsamesnius tyrimus, tarp jų – kompiuterinę tomografiją ar koronarografiją.
Gydymo pasirinkimą lemia kraujagyslių pažeidimai
Ne kiekvienu atveju taikomas toks pats gydymas. Dr. Remigijus Sipavičius aiškina, kad stentavimas dažniausiai pasirenkamas tada, kai susiaurėjusi viena ar dvi vainikinės arterijos, pažeidimai nėra plačiai išplitę, o kraujagyslės nėra stipriai apkalkėjusios.
„Stentavimas dažniausiai rekomenduojamas tuomet, kai susiaurėjusi viena ar dvi vainikinės arterijos, pažeidimai nėra labai išplitę, o kraujagyslės nėra stipriai apkalkėjusios“, – sakė gydytojas. Atliekant procedūrą į pažeistą vietą įvedamas stentas, padedantis atkurti normalią kraujotaką.
Sudėtingesniais atvejais prireikia šuntavimo operacijos. Ji gali būti rekomenduojama, kai pažeistos kelios vainikinės arterijos, susiaurėjęs kairiosios vainikinės arterijos kamienas, pakitimai apima kraujagyslių išsišakojimus arba kraujagyslės yra stipriai apkalkėjusios.
„Šis gydymo būdas pasirenkamas tada, kai pažeistos kelios vainikinės arterijos, susiaurėjęs kairės vainikinės arterijos kamienas, susiaurėjimai apima kraujagyslių išsišakojimus arba kraujagyslės yra stipriai apkalkėjusios“, – teigė dr. Remigijus Sipavičius.
Šuntavimo metu suformuojami nauji kraujo tekėjimo keliai. Tam kartais naudojamos paciento venos arba arterijos. Operacijos trukmė ir reabilitacijos laikotarpis priklauso nuo pažeidimų sudėtingumo. Po operacijos taip pat būtina medikamentinė apsauga ir gyvenimo būdo korekcija.
Profilaktikos atidėlioti nereikėtų
Specialistai ragina neignoruoti kvietimų dalyvauti profilaktinėse programose ir kreiptis į gydytoją, ypač jei yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Laiku pradėta prevencija ir gydymas gali sumažinti infarkto, insulto bei staigios mirties riziką.
Svarbi ne tik medicininė kontrolė, bet ir kasdieniai įpročiai. Rekomenduojama mesti rūkyti, mažinti svorį, reguliariai judėti, subalansuotai maitintis, kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolį bei mažinti stresą.
Šio paciento istorija rodo, kad gera savijauta ne visada reiškia, jog širdis yra sveika. Profilaktinė patikra gali padėti ligą nustatyti dar iki pirmųjų pavojingų simptomų.