Apie mus supantį orą dažniausiai susimąstome tik tada, kai pajuntame nemalonų kvapą. Vis dėlto tokie kvapai nėra vien nepatogumas ar estetinė problema. Europoje jie pripažįstami atmosferos teršalais, galinčiais daryti poveikį žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Lietuvos mokslininkai, remdamiesi kitų Europos šalių patirtimi, rengia vieningą kvapų taršos valdymo sistemą.
„Kvapų tarša vis dar problema tiek miestuose, tiek užmiesčiuose, ypač gyvenantiems netoli pramoninių objektų, sąvartynų ar atliekų tvarkymo centrų, – sako KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėja dokt. Gailė Pocevičiūtė. Ypač opi situacija Klaipėdoje, kur anksčiau būdavo sulaukiama šimtų skundų per kelias savaites. Taip pat Kauno rajone ar Elektrėnų savivaldybėje prie Kazokiškių sąvartyno.“
Nemalonūs kvapai gali sklisti iš transporto, pramonės įrenginių, atliekų tvarkymo aikštelių, žemės ūkio veiklos ir maitinimo įstaigų. Nuolat pasikartojantis kvapų fonas kai kuriems žmonėms tampa kasdieniu išbandymu. Jo poveikis gali pasireikšti ne tik prastesne nuotaika, bet ir miego sutrikimais, mažesniu darbingumu bei didesniu stresu.
„Nemalonūs kvapai taip pat gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, kvėpavimo takų dirginimą, akių perštėjimą, o ilgalaikis jų poveikis, ypač jei kvapai susiję su toksiniais junginiais, gali turėti ir rimtesnių sveikatos pasekmių, tokių kaip kvėpavimo ligos, alergijos, galimi kancerogeniniai padariniai“, – pabrėžia profesorė.
Nuo 2026-ųjų keisis kvapų vertinimo riba
Gyventojų sveikatai apsaugoti Lietuvoje griežtinami kvapų vertinimo reikalavimai. Nuo 2026 metų viršutinė koncentracijos riba bus sumažinta nuo 8 iki 5 ouE/m³.
Šalyje kvapų intensyvumas nustatomas olfaktometrijos metodu. Specialiai apmokyti vertintojai fiksuoja ore juntamo kvapo kilmę ir stiprumą, todėl galima susidaryti kuo objektyvesnį vaizdą apie žmonėms kylantį diskomfortą.
Kvapų kontrolė neretai apima ir kitų oro taršos šaltinių mažinimą. Pramonėje, transporte bei atliekų tvarkymo sektoriuose taikomos priemonės, skirtos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir lakiųjų organinių junginių išmetimus, gali kartu sumažinti ir nemalonių kvapų sklaidą.
Projektas siekia suvienodinti kvapų vertinimą
Projekte ATMODOR bendradarbiauja Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos ir Nyderlandų atstovai. Jų tikslas – sukurti vientisą kvapų valdymo sistemą, paremtą nuolatine stebėsena, skaidriais duomenimis ir gyventojų įsitraukimu.
Skirtingose šalyse jau taikomi įvairūs sprendimai. Vokietijoje nustatyti privalomi kvapų matavimo dažnumo reikalavimai, o Prancūzijoje gyventojai skatinami apie erzinančius kvapus pranešti naudojantis interaktyviomis programomis.
„Tikimasi, kad vieningos „kvapų kalbos“ diegimas suteiks gyventojams galimybę efektyviau bendradarbiauti su verslu ir valdžios institucijomis, taip prisidedant prie oro taršos mažinimo, visuomenės sveikatos gerinimo ir atsparesnių bendruomenių kūrimo“, – teigia G. Pocevičiūtė.
Vertintojai mokosi atpažinti 23 bazinius kvapus
Vienas iš projekto sprendimų – specialus uodimo žodynas, vadinamas „Nosies kalba“. Jį įvaldę vertintojai gali tiksliau nustatyti kvapo pobūdį ir galimą jo šaltinį.
Projekte išskirti 23 baziniai kvapai. Jie suskirstyti į kelis polius ir siejami su kasdienėmis asociacijomis, pavyzdžiui, maistu, gamta ar buitimi. Tokia sistema turėtų sumažinti vertinimo subjektyvumą ir padėti greičiau nagrinėti gyventojų skundus.
Gyventojai raginami pranešti apie nuolat pasikartojančius kvapus ir nurodyti, kada bei kur juos pajuto. Tuo metu institucijos ir verslas turėtų griežtinti taršos leidimų sąlygas, diegti teršalų mažinimo technologijas ir užtikrinti didesnį duomenų viešumą. Tik derinant šias priemones kvapų valdymas gali tapti ne vien technine procedūra, bet ir veiksminga gyventojų sveikatos apsaugos priemone.