Hepatitas C ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių negalavimų, todėl žmogus neretai nežino esantis užsikrėtęs. Virusas organizme gali išlikti 10, 20 ar net 30 metų, o liga dažnai nustatoma tik tada, kai atsiranda kepenų cirozė ar vėžys. Vis dėlto šiandien hepatitas C yra išgydomas, todėl svarbu žinoti galimą riziką ir laiku pasitikrinti.
Hepatito C mastas pasaulyje ir Lietuvoje
Hepatitas C išlieka reikšminga pasaulio sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacija liepos pabaigoje organizuoja hepatitų dieną, taip atkreipdama dėmesį į šių infekcijų paplitimą. Oficialiais duomenimis, pasaulyje hepatitu C yra užsikrėtę beveik 200 milijonų žmonių. Kartu su hepatitu B ši infekcija kasmet lemia didelį mirčių skaičių – maždaug 1,5 milijono žmonių miršta dėl kepenų cirozės arba kepenų vėžio.
Lietuvoje hepatitu C gali sirgti apie 40–50 tūkstančių žmonių. Tikslaus skaičiaus nustatyti sudėtinga, tačiau Vakarų šalių ir aplinkinių valstybių patirtis rodo, kad šia infekcija gali būti užsikrėtę maždaug 1–2 proc. gyventojų.
Ilgai nepastebima liga gali sukelti sunkių komplikacijų
Hepatito C išskirtinumas – dažnas simptomų nebuvimas. Virusas kepenyse gali išlikti daugelį metų, nesukeldamas jokių aiškių požymių. Kartais žmogus jaučia tik nuovargį, tačiau šis simptomas nėra specifinis ir gali būti siejamas su įtempta darbo diena ar kitomis priežastimis.
Kol kepenys nėra stipriai pažeistos, pacientas dažnai nejaučia, kad serga. Dėl to į gydytojus neretai kreipiamasi tik išsivysčius kepenų cirozei arba kepenų vėžiui. Tokiais atvejais galimybės padėti yra gerokai mažesnės, nei ligą nustačius anksčiau.
Pažengusi kepenų liga gali pasireikšti:
- gelta;
- padidėjusia pilvo apimtimi dėl ascito;
- virškinimo trakto kraujavimu;
- kitais sunkiais simptomais.
Kepenų vėžys gali išsivystyti cirozės pagrindu, todėl ankstyvas hepatito C nustatymas yra itin svarbus.
Kam verta atlikti tyrimus?
Kadangi specifinių simptomų dažnai nebūna, vienas būdų įvertinti galimą problemą – atlikti kepenų fermentų tyrimus. Jei jie padidėję, žmogus turėtų būti nukreiptas gydytojui gastroenterologui arba infektologui. Specialistai aiškinasi, dėl kokios priežasties pakito kepenų fermentai, ir atlieka specialius hepatito C tyrimus.
Didesnę riziką gali turėti žmonės, kurie:
- anksčiau buvo kraujo donorai arba iki 1992–1993 metų gavo kraujo perpylimą;
- yra patyrę didelių operacijų ar invazinių procedūrų;
- turi anksčiau atliktų nelegalioje aplinkoje darytų tatuiruočių;
- Vakarų šalyse buvo siejami su intraveninių narkotikų vartojimu.
Jeigu priklausote vienai iš rizikos grupių, verta pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą.
Šiuolaikinis gydymas dažniausiai padeda pasveikti
Hepatito C gydymo galimybės per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. Nauji vaistai tiesiogiai veikia virusą, o jų veiksmingumas siekia 99–100 proc. Šiuolaikinis gydymas paprastai trunka 8–12 savaičių ir dažnai nesukelia reikšmingų šalutinių poveikių.
Jei hepatitas C nustatomas cirozės pradžioje, gydymas gali būti sėkmingas. Tuo metu pažengusios cirozės atveju gali prireikti kepenų transplantacijos.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
Prevencijai svarbi saugi medicinos praktika ir vienkartinių priemonių naudojimas. Taip pat reikėtų atsakingai rinktis tatuiruočių bei grožio paslaugų vietas ir aktyviai tikrintis, jei priklausote rizikos grupei.
Hepatitas C gali ilgai nekelti jokių įtarimų, tačiau laiku atlikti tyrimai ir pradėtas gydymas leidžia išvengti sunkių kepenų ligos komplikacijų.