Geresnei savijautai ir stabilesniam energijos lygiui nebūtina laikytis griežtų dietų ar skaičiuoti kiekvieną kaloriją. Mitybos specialistė siūlo remtis trimis paprastais principais: rinktis kuo natūralesnius produktus, atsižvelgti į organizmo siunčiamus signalus ir riboti perdirbtą maistą, nepamirštant vietos malonumams.
1. Rinkitės natūralius ir sezoniškus produktus
Pasak specialistės, kūnas nėra šiukšliadėžė, todėl kasdieniam racionui verta rinktis nesupakuotą ir kuo mažiau perdirbtą maistą. Sezoniniai produktai leidžia mėgautis įvairesniu skoniu ir gauti daugiau maistinės vertės be papildomų priedų.
„[Mityba] vasarą neturėtų skirtis nuo mitybos žiemą ar kitais metų laikais. Skirtis turėtų tik produktai. Aš, kaip ir daugelis mitybos specialistų, skatinu valgyti sezoniškus produktus. Būtent dabar yra puikus laikas, kai turime daugybę skirtingų uogų, daržovių, vaisių, bet mes tai pamirštame ir tarsi panyrame į kepsnius ir sunkius patiekalus“, – teigia ji.
Vasarą į valgiaraštį galima dažniau įtraukti neapdorotas salotas, šviežias uogas ir vaisius. Rudenį verta rinktis gausiai užaugančias daržoves, kurios padeda organizmui atsigauti po intensyvesnio lauko sezono. Vietiniai produktai dažniausiai būna šviežesni ir mažiau apdoroti.
2. Įsiklausykite į alkį ir kontroliuokite porcijas
Specialistė ragina nepamiršti, kad mitybos poreikiai nėra vienodi visiems. Vienam žmogui pusryčių norisi vos pabudus, kitam – ne. Todėl svarbu stebėti savo organizmą ir valgyti tada, kai jaučiamas tikras alkis.
„Patarimų, kaip maitintis, galime rasti labai daug ir, aš manau, kad jų tik daugės. Svarbiausia – išmokti įsiklausyti į savo organizmą ir suprasti, ko reikia būtent mums. Pavyzdžiui, vieni siūlo pusryčių nevalgyti, kiti – valgyti būtinai. Bet galbūt žmogus miega ilgai ir per valandą nuo prabudimo jų valgyti nenori, o kas nors kitas – atvirkščiai, jau nubunda išalkęs. Kūnas pasako tai, ko mums reikia“, – sako mitybos specialistė.
Porcijų dydį galima vertinti praktiškai, pasitelkiant saujos ir delno principą. Specialistė nurodo, kad per dieną įvairių maisto grupių galėtų būti apie vieną kilogramą – maždaug tiek, kiek telpa į delnus. Baltymų porcija turėtų būti delno dydžio, daržovių – didelio delno, o angliavandenių ir riebalų kiekis – saikingas.
„Jei visada valgytume tik tada, kai esame alkani, pakiltume nuo stalo tada, kai esame nepersivalgę bei vadovautumėmėsi saujos ir delno principu – nereikėtų skaičiuoti jokių kalorijų ir verkti dėl papildomų kilogramų.“
3. Mažinkite perdirbtą maistą, tačiau neatsisakykite desertų
Kasdienybėje verta mažinti pramoninių užkandžių, greitojo maisto ir pridėtinio cukraus kiekį. Specialistė ragina dažniau rinktis tai, ką suteikia gamta, o ne pramoniniu būdu pagamintus produktus.
„Iš gamtos galime gauti viską, kas natūralu, o pramonė specialiai daro taip, jog jaustumėmės visada alkani bei siunčia mus tiesiai į farmacininkų rankas, nes tai labai patogu“, – teigia ji.
Perdirbtų gaminių atsisakyti nebūtina iš karto – pokyčius galima įgyvendinti palaipsniui. Tokie produktai dažnai suteikia tuščių kalorijų ir skatina dažniau užkandžiauti. Specialistė pasakoja, kad dalies perdirbtų produktų ir cukraus vengia jau dešimtmetį, tačiau visiškam desertų atsisakymui nepritaria.
„Nereikia atsisakyti desertų, kuriuose yra saldumas, nes jie teikia žmogui laimę. Ribojant save ir galvojant, kad negaliu daug ko valgyti, nieko gero nebus, bet reikia susigalvoti sveikas skanias alternatyvas.“
Nuo ko pradėti?
- Gaminkite iš natūralių, kuo mažiau perdirbtų produktų.
- Porcijų dydį vertinkite pagal delno ir saujos principą.
- Įtraukite daugiau įvairių spalvų daržovių.
- Gerkite pakankamai vandens.
- Nuolatiniam užkandžiavimui rinkitės sveikesnes alternatyvas, o desertus planuokite saikingai.
Laipsniškai pritaikyti tokie įpročiai gali padėti pagerinti energijos lygį, virškinimą ir bendrą savijautą.