Rūkytos dešros, kumpiai, skilandžiai ir kiti panašūs gaminiai daugeliui lietuvių tapo įprasta mitybos dalimi, ypač per šventes. Tačiau sveikatos specialistai ragina atkreipti dėmesį į galimą perdirbtos mėsos poveikį organizmui. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2015 metais šiuos produktus priskyrė I grupės kancerogenams – tai ta pati grupė, kuriai priskiriami tabakas, alkoholiniai gėrimai, asbestas ir formaldehidas.
„Northway“ medicinos centrų vidaus ligų gydytoja ir gyvensenos medicinos ekspertė Asta Jokubkienė teigia, kad perdirbtos mėsos kancerogeniškumas pirmiausia siejamas su apdorojimo metu susidarančiomis cheminėmis medžiagomis. Ypač svarbūs nitratai ir nitritai: kaitinami jie gali virsti nitrozaminais, kurie pažeidžia DNR ir skatina uždegimines reakcijas.
Kokie produktai laikomi perdirbta mėsa?
Perdirbta mėsa – tai ne tik iš raumeninio audinio pagaminti produktai. Šiai kategorijai taip pat priskiriami gaminiai iš subproduktų, kurie buvo sūdyti, rūkyti, fermentuoti, vytinti ar konservuoti.
- rūkytos dešros ir kumpiai;
- sūdyta arba rūkyta šoninė;
- mėsos konservai;
- paštetai ir kiti panašūs gaminiai.
Tokie produktai paprastai ilgiau išlieka tinkami vartoti ir pasižymi ryškiu skoniu. Vis dėlto jų sudėtyje gali būti įvairių priedų, o dalis jų susidaro arba pakinta mėsą apdorojant aukštoje temperatūroje.
Su kokiomis ligomis siejamas vartojimas?
Anot A. Jokubkienės, tyrimai rodo ryšį tarp perdirbtos mėsos vartojimo ir didesnės storosios žarnos bei skrandžio vėžio rizikos. Nurodoma, kad maždaug 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio riziką gali padidinti 18 procentų.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į uždegiminius procesus, kuriuos gali skatinti tokia mityba. Jie siejami su įvairiomis lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu, artritu, išemine širdies liga, nutukimu, neurodegeneracinėmis ligomis, depresija, inkstų nepakankamumu ir nevaisingumu.
Ruošiant mėsą aukštoje temperatūroje gali susidaryti ne tik nitrozaminai, bet ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai bei heterocikliniai aminai.
Šie junginiai taip pat pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Be to, kai kuriuose gaminiuose naudojami konservantai ir kiti priedai, tarp jų fosfatai, mononatrio glutamatas bei dirbtiniai dažikliai.
Kaip sumažinti perdirbtos mėsos vartojimą?
Sveikatos specialistai rekomenduoja perdirbtą mėsą riboti. Viena iš galimų priemonių – jos prieinamumo reguliavimas mokesčiais. Tokį variantą svarsto arba jau svarstė Danija, Vokietija, Švedija, Kinija ir Ispanija. Vartotojams taip pat svarbus išsamus ir aiškus produktų ženklinimas, padedantis įvertinti jų sudėtį.
A. Jokubkienė siūlo daugiau dėmesio skirti augalinės kilmės baltymų alternatyvoms ir jas įtraukti į institucijų maitinimą mokyklose, ligoninėse bei kariuomenėje. Tokie sprendimai galėtų padėti mažinti perdirbtos mėsos vartojimą ir prisidėti prie ligų prevencijos bei visuomenės sveikatos gerinimo.
Kiek mėsos rekomenduojama valgyti?
Tarptautinis pasaulio vėžio tyrimų fondas rekomenduoja per savaitę suvartoti ne daugiau kaip 350–500 gramų paruoštos raudonos mėsos. Vis dėlto, pasak gydytojos, perdirbtai mėsai saugios dozės nėra, todėl geriausia jos kiekį sumažinti iki minimumo arba visiškai atsisakyti.
Ilgainiui mažesnis perdirbtos mėsos vartojimas galėtų tapti svarbia visuomenės sveikatos politikos dalimi. Tai, kaip teigiama, padėtų mažinti vėžio ir kitų lėtinių ligų naštą, gerinti gyvenimo kokybę bei prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Tokiems pokyčiams reikalingas visuomenės informavimas, politiniai sprendimai ir sveikesnių maisto alternatyvų skatinimas.