Rūkytos dešros, kumpeliai ir skilandžiai nuo seno yra neatskiriama daugelio lietuvių mitybos dalis, ypač švenčių metu. Vis dėlto mažai kam kyla klausimas, kokią žalą šie maisto produktai gali daryti sveikatai. Ilgą laiką moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos organizacijos kelia pavojaus signalus dėl perdirbtos mėsos vartojimo, o Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) dar 2015 metais įtraukė tokius produktus į I grupės kancerogenų sąrašą kartu su tabaku, alkoholiniais gėrimais, asbestu ir formaldehidu. Tai reiškia, kad perdirbta mėsa tiesiogiai skatina vėžio atsiradimą žmogaus organizme.
„Northway“ medicinos centrų gydytoja vidaus ligų specialistė ir gyvensenos medicinos ekspertė Asta Jokubkienė pabrėžia, kad perdirbtos mėsos kancerogeniškumas atsiranda dėl cheminių medžiagų, susidarančių apdorojimo metu, ypač naudojant nitratus ir nitritus. Terminio apdorojimo metu šie junginiai gali virsti nitrozaminais – medžiagomis, kurios ne tik pažeidžia DNR, bet ir sukelia uždegimines reakcijas organizme. Tad neatsitiktinai ši mėsa priskiriama prie pavojingų maisto produktų, galinčių ilgainiui sukelti sunkių ligų.
Kas yra perdirbta mėsa?
Perdirbta mėsa apima įvairius mėsos produktus ne tik iš raumenų, bet ir subproduktų, kurie yra apdorojami sūdymo, rūkinimo, fermentavimo, vytinimo ar konservavimo būdais. Šiai kategorijai priklauso rūkytos dešros, vytinti kumpiai, sūdyta arba rūkyta šoninė, mėsos konservai, taip pat įvairūs paštetai bei kiti gaminiai. Tokie produktai dažnai turi prailgintą galiojimo laiką ir yra patrauklūs dėl skonio, tačiau jie neretai turi didelį kiekį kenksmingų priedų.
Perdirbtos mėsos pavojai sveikatai
A.Jokubkienė pabrėžia, kad moksliniai tyrimai aiškiai rodo ryšį tarp perdirbtos mėsos vartojimo ir storosios žarnos ar skrandžio vėžio rizikos padidėjimo. Net nedidelis, apie 50 gramų per dieną suvartojamos perdirbtos mėsos kiekis, gali išauginti storosios žarnos vėžio riziką net 18 proc.
Be to, ši mėsa skatina uždegiminius procesus organizme, kurie yra daugeliui lėtinių ligų priežastys. Tai – cukrinis diabetas, artritas, išeminė širdies liga, nutukimas, neurodegeneracinės ligos, depresija, inkstų nepakankamumas, nevaisingumas ir kitos.
Be nitrozaminų, perdirbant mėsą aukštoje temperatūroje susidaro ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai bei heterocikliniai aminai, kurie taip pat turi stiprų kancerogeninį poveikį. Taip pat daugelis perdirbtų mėsos produktų turi konservantų, tokių kaip fosfatai, mononatrio glutamatas ar dirbtiniai dažikliai, kurie tik dar labiau stiprina uždegiminius procesus ir mažina organizmo atsparumą ligoms.
Kaip sumažinti perdirbtos mėsos vartojimo keliamą riziką?
Sveikatos specialistai rekomenduoja riboti perdirbtos mėsos vartojimą, mokantis iš tabako ir alkoholio vartojimo mažinimo patirties. Vienas iš veiksmingų sprendimų galėtų būti perdirbtos mėsos produktų prieinamumo reguliavimas per mokesčių sistemą, kaip tai svarsto jau kelios valstybės – Danija, Vokietija, Švedija, Kinija ar Ispanija. Be to, pasitelkiamas ir išsamus produktų ženklinimas, padedantis vartotojams geriau suprasti, ką jie perka.
Negalima pamiršti ir augalinės kilmės baltymų alternatyvų skatinimo. Gydytoja rekomenduoja šiuos produktus įtraukti į institucinius maitinimus – mokyklose, ligoninėse ir net kariuomenėje. Tokie pokyčiai ilgainiui padės sumažinti perdirbtos mėsos suvartojimą ir prisidės prie visuomenės sveikatos gerinimo bei ligų prevencijos.
Rekomendacijos ir ateities perspektyvos
Tarptautinis pasaulio vėžio tyrimų fondas rekomenduoja neviršyti 350–500 gramų pagamintos raudonos mėsos suvartojimo per savaitę. Tačiau, sparčiai tobulėjant mokslui, šios rekomendacijos gali kisti. Gydytoja Asta Jokubkienė pabrėžia, kad nėra nė vienos saugios perdirbtos mėsos dozės, todėl idealu būtų jos vartojimą sumažinti iki minimumo arba visiškai atsisakyti.
Ilgalaikėje perspektyvoje perdirbtos mėsos mažinimas turėtų tapti svarbia visuomenės sveikatos politika, nes tai ne tik mažintų vėžio riziką, bet ir sumažintų daugelio lėtinių ligų naštą, prisidėtų prie geresnės gyvenimo kokybės ir klimato kaitos stabdymo. Šiems pokyčiams reikalinga tiek politinė valia, tiek visuomenės informuotumo didinimas bei aktyvus alternatyvių ir sveikesnių maisto produktų vartojimo skatinimas.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.