Korupcija Lietuvos sveikatos sistemoje išlieka opia ir skausminga problema, kurios išraiškos jau seniai tapo visuotinai žinoma, tačiau ne ką mažiau skausminga dėl savo masto ir pasekmių pacientams. Naujausios apklausos atskleidžia, kad kas ketvirtas pacientas pripažįsta davęs kyšį medikams, o ekspertai skaičiuoja, jog kasmet šiam galvos skausmui spręsti išleidžiama keliolika ar net keliasdešimt milijonų eurų, kurie galėtų būti skirti pačiam gydymui.
Tokios tendencijos ypač slegia onkologinius ligonius – tos grupės pacientų, kuriems liga jau savaime yra didžiausias išbandymas ir sukelia ne tik fizinius, bet ir psichologinius sunkumus. Onkologiniams ligoniams kyšiai dažnai reiškia būtinybę parduoti turimą turtą ir taip užsitikrinti galimybę gauti reikalingą gydymą. Šis procesas yra ne tik finansiškai skausmingas, bet ir morališkai sunki našta, šeimai sukelianti nesaugumo jausmą ir nerimą dėl ateities.
Asmeninės pacientų patirtys – kyšiai tapo kasdienybe
Kalbinti pašaliniai žmonės gatvėje atvirai dalijasi savo patirtimis, kurios rodo, kad kyšio davimas tampa įprasta praktika, nors oficiali medicina ir teisės aktai tai griežtai draudžia. Vienas ligonis neslepia savo nusivylimo: „Aš gulėjau ligoninėje. Jeigu be pinigų, nieko tau nepadės, neateina neapžiūri, tyrimų nedaro.“ Kita pacientė konkrečiai įvardija sumas: „Slaugytojui, žinau, reikia duot po 20 – jiems sunku, o gydytojui nuo 50 iki 100.“
Tokia praktika formuoja ydinga situaciją, kuomet kyšiai tampa ne tik dėmesio garantu, bet ir privalomu etiketo ar lojalumo ženklu. Viena moteris taip pat dalijasi tradicijomis: „Aišku verta duoti, mane operavo prieš mėnesį. Tai jeigu koks nors šeimos narys gulės ligoninėje ir jį ruoš operacijai, tai operacinei komandai konjako, šakočio būtinai reikia duoti. Kiek jie įdeda darbo – privalu atsidėkoti.“
Tuo tarpu yra ir kitokių nuomonių – dalis pacientų abejoja tokio elgesio prasmingumu, nenori, kad kyšiai būtų vertinami kaip atlygis už darbą, o ne kaip būtinybė.
Kaip vienas iš jų teigia: „Ne dėl to, kad mažai uždirba reikia duot, o dėl to, kad atsidėkot daktarui už darbą, padarytą dėl mano gyvybės, taip sakant.“ Ne ką mažiau skausmo kelia ir moralinės dilemos, kai kyšiai duodami, nors žmonės žino, kad tai nesuteiks jokios realios naudos: „Viena mano kolegė sakė: ‘Moku pinigus, nors žinau, kad nepadės.’ Baisu, jei gydytojas žino, kad žmogus nepasveiks, bet ima. Čia moralė matyt.“
Medikų požiūris ir atlyginimų problema
Iš medikų pusės dažnai girdime, kad prie kyšininkavimo problemos prisideda žemos darbo užmokestis ir sudėtingos darbo sąlygos. Tai tampa pagrindine priežastimi, kodėl kyšiai tampa papildomu pajamų šaltiniu. Gydytojai pabrėžia, kad be papildomų pajamų sunku profesionaliai atlikti savo pareigas ir užtikrinti šeimos gerovę. Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas, patvirtina šį sisteminį reiškinį: „Galiu drąsiai pasakyti, kad pacientai Lietuvoje kyšiams kasmet išleidžia keliasdešimt milijonų eurų.“
Pacientų organizacijų ir onkologinių ligonių atstovai taip pat akcentuoja, kad sunkiausiomis ligomis sergantieji patiria didžiausią slėgį. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas stebisi: „Kuo liga sunkesnė, tuo ir sumos didesnės. Kada reikia gultis operacijai, kur dalyvauja ir chirurgas, anesteziologas (…) iš onkologinių pacientų reikalaujama didelėmis sumomis.“ Šios patirtys rodo, kad ligoniai tampa ypač pažeidžiama grupe kyšininkavimo kontekste.
Valstybės kovos su kyšiais priemonės ir iššūkiai
Valdžios institucijos siekia spręsti šią problemą įvairiomis priemonėmis, įskaitant diskusijas Seime dėl priemokų įvedimo pacientams. Tačiau tokie sprendimai kelia aštrias diskusijas, nes gali dar labiau padidinti finansinę naštą pažeidžiamiems ligoniams ir nesuteikti pageidaujamo skaidrumo. Alternatyvūs sprendimai apima atlyginimų reformą, viešų finansinių ataskaitų skelbimą, pacientų švietimą apie korupcijos pasekmes, anoniminius pranešimus apie kyšininkavimo atvejus bei griežtų baudų ir sankcijų už korupciją užtikrinimą.
Tik kompleksinės priemonės, apimančios tiek prevenciją, tiek atgrasymą, kartu su socialinės apsaugos mechanizmų stiprinimu gali sumažinti situacijas, kai ligoniai jaučiasi priversti parduoti savo turtą arba aukoti šeimos gerovę, kad gydymasis vyktų be kliūčių.
Apibendrinimas: skaidrumas ir pagarba kaip pagrindiniai principai
Kol diskutuojama apie įvairias kovos su korupcija priemones, būtina nepakelti rankų ir skatinti skaidrumą visuose sveikatos priežiūros grandyse. Sveikatos sistema turi garantuoti prieinamumą, skaidrumą ir pagarbią aplinką pacientui. Toks požiūris ne tik prisidės prie kyšininkavimo mažinimo, bet ir sustiprins visuomenės pasitikėjimą medicinos institucijomis bei užtikrintų teisingą ir efektyvų gydymą visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų finansinių galimybių.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.