Vėžys tebėra viena didžiausių grėsmių žmonių sveikatai pasaulyje, tačiau specialistai pabrėžia, kad dalies onkologinių ligų būtų galima išvengti keičiant kasdienius įpročius. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė ir vėžio tyrinėtoja Sonata Jarmalaitė atkreipia dėmesį į svarbiausius rizikos veiksnius – rūkymą, alkoholį, nepakankamą fizinį aktyvumą ir nesubalansuotą mitybą.
Gyvensena gali sumažinti onkologinių ligų riziką
Pasak profesorės, pagrindinės vėžio priežastys Europoje ir Lietuvoje yra gerai žinomos, tačiau jų prevencija vis dar nėra paprasta. Su šiomis aplinkybėmis siejamos tokios dažnos ligos kaip krūties, prostatos, skrandžio ir storosios žarnos vėžys bei melanoma.
Europos kovos su vėžiu plano prognozėse nurodoma, kad iki 2030 metų reikšmingai sumažinus alkoholio vartojimą ir rūkymą Lietuvoje būtų galima išgelbėti apie 9 tūkstančius gyvybių. Tai rodo, kokią reikšmę turi ankstyva prevencija ir nuoseklus žalingų įpročių atsisakymas.
Kaip organizmas saugosi nuo pažeidimų
Žmogaus kūnas kasdien susiduria su įvairiais išoriniais ir vidiniais poveikiais. DNR apsaugos mechanizmai ir imuninė sistema padeda atkurti didelę dalį pažeidimų bei pašalinti jų sukeltas pasekmes. Vis dėlto rūkymas ir alkoholio vartojimas šią apsaugą silpnina ir apsunkina organizmo kovą su kenksmingais veiksniais.
Organizmui naudingas ir fizinis aktyvumas: jis stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką bei mažina oksidacinį stresą. Mityboje svarbią vietą turėtų užimti daržovės, vaisiai, žuvis ir jūrų gėrybės. Tokie produktai aprūpina organizmą antioksidantais ir padeda mažinti kenksmingų medžiagų kaupimąsi, galintį skatinti navikų vystymąsi.
Kokių produktų ir gėrimų vengia pati profesorė
Sonata Jarmalaitė sveikos gyvensenos principus taiko ir kasdieniame gyvenime. Ji pasakoja, kad jos namuose nėra kolos, o saldžių bei saldiklių turinčių tokio tipo gėrimų neperka ir jų nerekomenduoja.
Anot straipsnyje pateiktų profesorės įžvalgų, šie gėrimai gali būti ypač kenksmingi ir reikšmingai didinti vėžio riziką.
Profesorė taip pat stengiasi nevartoti per daug saldumynų ir rūkytos mėsos. Vis dėlto ji pripažįsta, kad vasaros savaitgaliais šeima kartais mėgaujasi šašlykais. Svarbiausia, jos teigimu, yra saikas, nes dažnas piktnaudžiavimas tokiais produktais gali neigiamai paveikti sveikatą.
Lietuvos gyventojai turi galimybę rinktis natūralesnius maisto produktus: daržoves galima užsiauginti patiems arba įsigyti iš vietos ūkininkų. Tokios sąlygos gali padėti formuoti sveikesnę ir įvairesnę mitybą.
Emocinė savijauta taip pat svarbi
Vėžio prevencijai ir bendrai sveikatai, profesorės teigimu, svarbi ir emocinė būklė. Pozityvumas, optimizmas bei gera nuotaika gali skatinti didesnį fizinį aktyvumą ir stiprinti organizmo atsparumą ligoms. Tyrimai rodo, kad net susirgę vėžiu optimistiškai nusiteikę pacientai geriau reaguoja į gydymą ir greičiau sveiksta.
Prevencija ateityje bus labiau individualizuota
Medicina vis labiau orientuojasi į individualų požiūrį ne tik gydant ligas, bet ir jų išvengiant. Profesorė mano, kad ateityje žmonėms galėtų būti teikiamos asmeninės rekomendacijos, parengtos įvertinus genetinę informaciją ir konkrečius rizikos veiksnius. Tai leistų tiksliau parinkti priemones onkologinių ligų tikimybei mažinti.
Kol kas svarbiausiais prevencijos pagrindais išlieka subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio vengimas bei rūpinimasis emocine būkle. Šių veiksnių kontrolė gali padėti sumažinti vėžio atvejų skaičių ir pagerinti gyvenimo kokybę.