Pilvo pūtimas gali pastebimai pakeisti kūno siluetą ir kelti ne mažiau nepatogumų nei antsvoris. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, kad norint sumažinti šią problemą nebūtinai reikia imtis sudėtingų dietų – pirmiausia verta peržiūrėti kasdienę mitybą ir aktyvumą.
Pūtimas nėra tas pats, kas riebalų perteklius
Pilvo pūtimas – laikinas skrandžio arba žarnyno išsiplėtimas, galintis atsirasti dėl susikaupusių dujų, skysčių ar sutrikusio virškinimo. Kitaip nei riebalų sluoksnis, jis gali keistis net per vieną dieną ir dažnai priklauso nuo to, ką bei kaip valgome.
Dėl to greitas būklės pagerėjimas pirmiausia siejamas su virškinimo palengvinimu, o ne intensyviu svorio mažinimu. Ilgalaikiam riebalų mažėjimui reikalingi nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai.
Profesoriaus įvardyta mitybos taisyklė
A. Unikauskas rekomenduoja gerokai sumažinti kelių produktų grupių vartojimą: „Norint panaikinti pilvo pūtimą, teks atsisakyti kelių produktų – baltų miltų produktų, cukraus ir krakmolingų produktų“.
Pasak pateiktos rekomendacijos, šiuose produktuose esantys angliavandeniai žarnyne gali greitai fermentuotis, todėl susidaro daugiau dujų ir sustiprėja pūtimas. Apribojus jų kiekį, komfortas kai kuriais atvejais pagerėja gana greitai.
Kasdienėje mityboje siūloma:
- rinktis viso grūdo produktus;
- atsisakyti saldžių užkandžių ir gėrimų;
- riboti bulves bei kitus gausiai krakmolo turinčius patiekalus, ypač vakare;
- valgyti lėčiau ir laikytis reguliaresnių valgymo valandų.
Lėtesnis kramtymas gali padėti sumažinti oro rijimą, o pastovesnis valgymo režimas – palengvinti virškinimą. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pasirenkamą maistą, bet ir į valgymo laiką bei tempą.
Kokie įpročiai dar gali padėti
Profesorius taip pat siūlo didinti skrandžio rūgštingumą, ypač žmonėms, sergantiems gastroezofaginiu refliuksu. Jo rekomendacijoje minimas obuolių actas: kasdien reikėtų išgerti bent šaukštelį jo, išmaišyto stiklinėje vandens.
Teigiama, kad tai gali pagerinti maisto skaidymą ir sumažinti pūtimą. Virškinimui, kaip nurodoma, gali būti naudinga ir ciberžolė, pasižyminti priešuždegiminėmis savybėmis.
Žarnynui taip pat svarbu suteikti laiko pailsėti. Tarp vakarienės ir pusryčių galima palikti 12–14 valandų pertrauką. Prie geresnės savijautos gali prisidėti pakankamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas ir saikingas skaidulų kiekis.
Rekomenduojama vengti gazuotų gėrimų, itin sūraus maisto ir valgymo paskubomis. Ruošiant ankštinius produktus, juos verta kruopščiai pamirkyti ir išvirti. Mitybą galima papildyti fermentuotais produktais, pavyzdžiui, jogurtu ar raugintais kopūstais, taip pat atkreipti dėmesį į laikyseną ir atlikti gilaus kvėpavimo pratimus – tai gali sumažinti pilvo įtampą.
„Kasdienybėje ir taip pakanka rūpesčių, todėl išsipūtusiam pilvui joje ne vieta. Pagalvojus apie padidėjusį komforto jausmą ir pasitikėjimą savimi, kai kurių maisto produktų atsisakymas atrodo menkutė auka. Juk daug smagiau žavėti plokščiu, o ne atsikišusiu pilvuku“, – sako A. Unikauskas.
Pirmieji pokyčiai gali būti pastebimi per kelias dienas ar savaites. Tikslus laikas priklauso nuo ankstesnės mitybos ir gyvenimo būdo. Vis dėlto pilvo pūtimą lydint skausmui, kraujavimui ar svorio kritimui, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.