Lėtinės ligos Lietuvoje tampa vis aktualesne problema: jomis serga maždaug vienas iš penkių gyventojų, o daliai pacientų nustatoma ne viena diagnozė. Nerimą kelia ir tai, kad ligos vis dažniau nustatomos 28–40 metų žmonėms. Į medikus nemažai gyventojų kreipiasi tik tada, kai simptomai jau ima trukdyti įprastai gyventi bei dirbti.
Vėžio atvejų tarp jaunų žmonių daugėja
Europos Komisijos ir Lietuvos statistikos duomenys atskleidžia neigiamą sergamumo tendenciją. Per penkiolika metų vėžio atvejų tarp jaunesnių gyventojų padaugėjo daugiau nei du kartus: 2001-aisiais 18–44 metų amžiaus grupėje tūkstančiui žmonių teko 23 vėžiu sergantys asmenys, o 2016 metais šis rodiklis siekė 54.
Didelę dalį mirčių Lietuvoje lemia kraujotakos sistemos ligos. Higienos instituto duomenimis, 2016 metais jos sudarė 56,2 proc. visų mirties priežasčių. Kasmet nuo šių ligų šalyje miršta daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
Riziką didina gyvenimo būdas
Medikai išskiria tris svarbius daugialypio sergamumo rizikos veiksnius: rūkymą, fizinį neaktyvumą ir antsvorį. Tyrimai rodo, kad jų atsisakius būtų galima sumažinti daugelio ligų tikimybę.
„Pašalinus rizikos veiksnius, 80 proc. mažiau žmonių ištiktų širdies ligos, infarktas, diabetas, 40 proc. sumažėtų vėžio atvejų. Žinoma, ne kiekvieną ligos atvejį galima numatyti, bet patirtis rodo, kad veiksmingiausias gydymo būdas yra ligos prevencija. Medicina daro vos 10 proc. įtaką, kiti devyniasdešimt maždaug po lygiai yra sudaryti iš gyvenamosios vietos, įpročių bei genetikos daromos įtakos.“
Į gydytojus kreipiamasi per vėlai
Gyventojų įpročiai taip pat rodo, kad sveikatai skiriama nepakankamai dėmesio. Tyrimų duomenimis, 41 proc. žmonių niekada nesportuoja, o rūkymas ir antsvoris išlieka dažni. Be to, sveikata neretai nustumiama į antrą planą, pirmenybę teikiant materialiniam turtui: būstą ar automobilį žmonės draudžia dažniau nei apsisaugo nuo kritinių ligų.
„Vis dar mažai dėmesio skiriame sveikatai.
Verčia sunerimti tai, kad pusė respondentų atsakė, kad į gydytojus kreipiasi tik tada, kai ligos simptomai nebeleidžia normaliai gyventi ir dirbti. Be to, daiktus vertiname labiau negu sveikatą, sprendžiant pagal tai, ką žmonės dažniau draudžia“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Lėtinės ligos paliečia ir šeimų finansus
Šių ligų pasekmės neapsiriboja sveikatos problemomis. Išsivysčiusiose šalyse lėtinėmis ligomis sergantys žmonės sunaudoja 60–80 proc. sveikatos išlaidų. Pacientams gali būti reikalinga ne tik medicininė pagalba, bet ir reabilitacija, gyvenamosios aplinkos pritaikymas. Šeimos taip pat susiduria su pajamų netektimi.
„Būtina atsižvelgti į tai, kad dažnai prireikia reabilitacijos, kartais reikia prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, perstatyti namus ar visiškai pakeisti gyvenamąją vietą. Be to, daugelis nesusimąsto, kad dėl ligos yra netenkama įprastų pajamų. Dar esame linkę pamiršti, kad kiekvienas iš mūsų yra pažeidžiamas, be to, pasens. Žmonės visai neįvertina, kas galėtų nutikti nelaimės atveju, ir, nors to daryti ir nesinori, tokius sprendimus svarbiausia priimti jaunystėje“, — pabrėžė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Prevencija gali sumažinti ligų naštą
Siekiant geresnės visuomenės sveikatos, svarbu daugiau dėmesio skirti sveikatos švietimui, profilaktikai, fiziniam aktyvumui ir ankstyvai diagnostikai. Investicijos į prevenciją bei gyventojų įpročių keitimą galėtų prisidėti prie mažesnio mirtingumo nuo lėtinių ligų.