Rimtos ligos, įskaitant vėžį, ne visada iš karto sukelia aiškius simptomus. Vis dėlto tam tikri organizmo pokyčiai gali būti svarbus signalas, kad reikalinga gydytojo konsultacija ir papildomi tyrimai. Ankstyvas problemos nustatymas gali pagerinti gydymo galimybes ir išgyvenamumą.
Žemiau pateikiami 20 požymių, kurių nereikėtų ignoruoti. Jie ne visada reiškia onkologinę ligą, tačiau užsitęsus ar pasikartojant simptomams svarbu kreiptis į specialistą.
Požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
- Nugaros skausmas. Nuolatinis ar gilus skausmas, nepraeinantis nuo įprastų skausmą malšinančių preparatų, gali būti rimtesnio susirgimo požymis. Ypač svarbu į jį atkreipti dėmesį, jei kartu keičiasi svoris ar jaučiamas silpnumas.
- Nagų pokyčiai. Staigiai pakitusi nagų spalva, juodos juostelės ar nago netekimas gali būti susiję su odos uždegimu, o retais atvejais – su piktybiniu procesu. Tokius pokyčius verta parodyti specialistui.
- Veido patinimas. Nepaaiškinamas veido tinimas ar paraudimas gali rodyti kraujagyslių užspaudimą krūtinės srityje arba sisteminę organizmo problemą.
- Pūslės ir negyjančios odos žaizdos. Neišnykstančios, pakitusios ar kraujuojančios žaizdos turi būti įvertintos dermatologo, ypač jei keičiasi jų forma ar spalva.
- Paraudusios, patinusios ar skaudančios krūtys. Nauji krūtų pokyčiai turėtų būti įvertinti kliniškai. Esant indikacijai gali būti atliekama mamografija arba ultragarsinis tyrimas.
- Spenelių pokyčiai. Spenelio įtraukimas, išskyros ar pasikeitusi jo forma gali būti vienas iš krūties vėžio požymių.
- Labai skausmingos menstruacijos. Staiga sustiprėjęs ar neįprastas kraujavimas tarp mėnesinių gali būti susijęs su gimdos arba gimdos kaklelio pokyčiais.
- Dusulys ir švokštimas. Be aiškios priežasties užsitęsęs oro trūkumas ar pasunkėjęs kvėpavimas gali signalizuoti plaučių ligas.
- Lėtinis kosulys ar krūtinės skausmas. Nuolatinį kosulį ir skausmą krūtinėje būtina ištirti, ypač jei atsiranda kraujingų išskyrų.
- Karščiavimas ir pasikartojančios infekcijos. Dažni karščiavimo epizodai ar infekcijos gali būti susiję su imuninės sistemos sutrikimais, įskaitant kraujo ligas.
- Padidėję limfmazgiai. Jei kaklo, pažastų ar kirkšnių limfmazgiai ilgą laiką išlieka padidėję, dažnai prireikia papildomų tyrimų.
- Sunkumas ryjant. Skausmas ar jaučiama kliūtis ryjant gali būti gerklų, stemplės arba kitų viršutinių virškinimo takų problemos požymis.
- Ilgai gyjančios mėlynės ir žaizdos. Be traumos atsirandančias mėlynes ar gausų kraujavimą būtina ištirti dėl galimų kraujo sistemos sutrikimų.
- Nuolatinis silpnumas ir didelis nuovargis. Jei poilsis nepadeda, o nuovargis trukdo kasdienei veiklai, reikėtų ieškoti jo priežasties.
- Pilvo pūtimas ir svorio didėjimas. Moterims pasikartojantis pilvo pūtimas gali būti susijęs su kiaušidžių ligomis.
- Apetito stoka. Ilgai trunkantis apetito praradimas, neturint aiškios priežasties, gali rodyti sisteminį sutrikimą.
- Dubens skausmas. Nuolatinį arba pasikartojantį dubens skausmą turėtų įvertinti ginekologas ar urologas.
- Pilvo skausmas. Užsitęsęs skausmas pilvo srityje gali būti virškinimo trakto ligų, taip pat ir piktybinių susirgimų, signalas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas. Staigus svorio mažėjimas, nesilaikant dietos ir nepadidinus fizinio krūvio, yra rimta priežastis kreiptis į gydytoją.
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Kraujas išmatose ar pakitusi jų spalva turi būti ištirti atliekant kolono- ir proktologinius tyrimus.
Kada kreiptis pagalbos?
Pastebėjus vieną ar kelis iš šių simptomų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba atitinkamos srities specialistą. Ankstyva diagnostika ir profilaktinės patikros išlieka svarbios siekiant užkirsti kelią ligoms arba jas gydyti veiksmingiau.