Burnoje atsiradusi pūslelė ar kita nedidelė žaizdelė neretai palaikoma laikinu negalavimu. Tačiau Rokiškio rajone gyvenančios Virginijos Bickuvienės patirtis rodo, kad delsti gali būti pavojinga. Po liežuviu pastebėtas baltas darinys buvo poliežuvinis piktybinis navikas – vėžys, dėl kurio moteriai teko operuoti dalį liežuvio ir pašalinti limfmazgius.
Laiku atlikta operacija padėjo pasiekti, kad po jos vėžio žymenų nebeliktų. „Jei tik ką negera pajusite, važiuokite tikrintis, nelaukite“, – artimiesiems ir kaimynams pataria V. Bickuvienė. Ji pabrėžia: „Svarbiausia, kad po operacijos neliko vėžio. Visiems sakau – jei burnoje ką nors jaučiate nemalonaus, nelaukite. Vėžys yra ne juokai, o ypač burnoje.“
Kokie simptomai turėtų sunerimti?
Burnos vėžys ne visada iš karto sukelia skausmą. Dažnai jis pasireiškia kitais, iš pirmo žvilgsnio ne itin ryškiais pokyčiais. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite:
- ilgai negyjančią žaizdelę ar opą;
- baltas arba raudonas dėmes ant dantenų, liežuvio ar burnos gleivinės;
- kietą darinį žando gleivinėje;
- kraujavimą;
- guzelį ant lūpos ar burnoje.
Skausmas gali atsirasti tik ligai pažengus, todėl jo nebuvimas neleidžia atmesti rimtesnės problemos. Jei opa ar kitas gleivinės pakitimas neišnyksta per kelias savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Patikra gali prasidėti odontologo kabinete
Pirmasis burnos būklę dažnai įvertina odontologas. Todėl apsilankymo metu verta paprašyti apžiūrėti ne tik dantis, bet ir visą burnos gleivinę. Panoraminė rentgenograma arba kompiuterinė tomografija gali padėti aptikti darinius, kurių nematyti plika akimi, pavyzdžiui, žandikaulyje ar po dantenomis.
Profesorė A. Pūrienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar nustatoma daug užleistų burnos vėžio atvejų. „Iki šiol Lietuva išsiskiria tuo, kad turime labai apleistų burnos vėžio atvejų. To neturėtų būti, nes dažnai burnos vėžys yra matomas“, – teigia ji.
Reguliarūs apsilankymai ir ankstyvas įtartinų pokyčių įvertinimas gali pagerinti gydymo rezultatus.
Kas didina ligos riziką?
Burnos vėžio rizika siejama su keliais veiksniais:
- tabako vartojimu, įskaitant rūkymą ir kramtomą tabaką;
- piktnaudžiavimu alkoholiu;
- ilgalaikiu gleivinės dirginimu dėl netinkamai pritaikytų protezų ar trūkstamų dantų;
- žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
Rūkantiems žmonėms tikimybė susirgti yra gerokai didesnė – tabakas siejamas net su 85 proc. burnos vėžio atvejų. Taip pat svarbu saugoti lūpas nuo ultravioletinių spindulių, nes saulė ir su ja susiję įpročiai gali didinti lūpų vėžio riziką.
Pastebėjus pakitimą delsti nereikėtų
Sunkiau matomas burnos vietas galima paprašyti apžiūrėti šeimos narių ar draugų. Vis dėlto pastebėjus įtartiną darinį svarbiausia kreiptis į gydytoją, o ne laukti, kol jis praeis savaime. Vasario mėnesį vykstančių prevencinių akcijų metu žmonėms dažnai sudaromos galimybės pasitikrinti nemokamai.
A. Pūrienė ragina nebijoti atkreipti dėmesį į kito žmogaus sveikatą: „Kartais atrodo, kad žmogus lyg vienišas vilkas gyveno miške, niekas jo nėra sutikęs ar matęs. Galbūt kai kas mano, kad patarimas kreiptis į gydytoją rodo nemandagumą, bet tai gali padėti laiku aptikti vėžį“, – įsitikinusi ji.
Anksti nustatyta liga gali reikšti mažesnę gydymo apimtį ir suteikti daugiau galimybių išsaugoti sveikatą. Todėl pūslelės, negyjančios žaizdelės ar kitų neįprastų burnos pokyčių nereikėtų ignoruoti – specialistų pagalbos verta kreiptis nedelsiant.