Elektroninės cigaretės dažnai pasirenkamos kaip alternatyva įprastoms cigaretėms, tačiau jų poveikis sveikatai taip pat nėra laikomas visiškai saugiu. Nors šie prietaisai nesukuria įprastų tabako dūmų, vartotojas įkvepia aerozolį, kuriame gali būti nikotino, dalelių, metalų ir kitų potencialiai kenksmingų medžiagų.
Kaip veikia elektroninė cigaretė?
Elektroninė cigaretė kaitina specialų skystį, vadinamą e-skysčiu, o susidariusį aerozolį žmogus įkvepia. Įprastai e-skysčio sudėtyje yra nikotino, propilenglikolio, glicerolio, skonį ir kvapą suteikiančių medžiagų bei kitų priedų. Pagal galiojančius teisės aktus rinkoje parduodamuose e-skysčiuose nikotino koncentracija negali viršyti 20 mg viename mililitre, tačiau skirtingų gaminių faktinė sudėtis gali nesutapti.
Prietaisą paprastai sudaro LED indikatorius, baterija, mikroprocesorius, jutiklis, kaitinimo elementas ir skysčio talpykla. Šių dalių veikimas užtikrina skysčio įkaitinimą ir aerozolio susidarymą. Vis dėlto pats prietaisas taip pat gali būti mikrodalelių ir metalų patekimo į oro srautą šaltinis.
Aerozolyje aptinkamos medžiagos
Elektroninių cigarečių aerozolis nėra tapatus įprastų cigarečių dūmams, tačiau tai nereiškia, kad jis nekenksmingas. Jame gali būti nikotino, lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių, sunkiųjų metalų, tarp jų – nikelio, kadmio, švino ir chromo, taip pat skonio stipriklių bei tam tikrų kancerogeninių medžiagų.
Dėl šios priežasties elektroninių cigarečių nereikėtų laikyti visiškai saugiu įprastų cigarečių pakaitalu. Be to, kol kas nėra pakankamai ilgalaikių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti tokių gaminių poveikį sveikatai po kelių dešimtmečių.
Aplinkinių, ypač vaikų, apsauga
Sprendimas rūkyti yra asmeninis, tačiau jo pasekmės gali paveikti ir kitus žmones. Uždaroje patalpoje pasklidęs elektroninės cigaretės aerozolis taip pat gali turėti neigiamą poveikį aplinkiniams, ypač vaikams.
Rūkančioje aplinkoje gyvenantys vaikai dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcijomis ir vidurinės ausies uždegimais.
Todėl tiek namuose, tiek viešosiose erdvėse rekomenduojama vengti rūkymo ir taip mažinti galimą žalą aplinkinių sveikatai.
Specialistų patarimai vartojantiems elektronines cigaretes
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai nurodo kelias priemones, galinčias sumažinti potencialią žalą:
- nekaitinti elektroninės cigaretės, kai joje nėra skysčio;
- neperkaitinti kaitinimo elemento;
- reguliariai keisti kaitinimo elementus;
- įrangą ir e-skysčius pirkti tik iš patikimų tiekėjų.
Šie veiksmai gali sumažinti iš prietaiso išsiskiriančių kietųjų dalelių ir metalų, tokių kaip nikelis, kadmis, švinas bei chromas, kiekį. Vis dėlto jie nepašalina visų su rūkymu susijusių rizikų.
Laboratoriniai tyrimai ir dar neatsakyti klausimai
Laboratorijose tikrinami e-skysčiai: nustatomi nikotino, propilenglikolio ir glicerolio kiekiai, taip pat vertinama, ar nikotino koncentracija neviršija teisės aktuose nustatytos ribos. Tyrimams dažnai pasitelkiami instrumentiniai metodai, pavyzdžiui, dujų chromatografija.
Tokie patikrinimai svarbūs rinkos priežiūrai ir vartotojų saugumui. Tačiau norint tiksliau įvertinti elektroninių cigarečių poveikį, reikalingi papildomi ilgalaikiai epidemiologiniai tyrimai.
Elektroninės cigaretės gali pasirodyti mažiau žalinga alternatyva įprastoms cigaretėms, tačiau jos nėra nerizikingos. Specialistai rekomenduoja jomis naudotis atsargiai, atsižvelgti į sveikatos institucijų ir laboratorijų patarimus bei saugoti aplinkinius nuo aerozolio poveikio.